Velykas Lietuva pasitiks sugriežtintomis karantino sąlygomis. Skiepijimo tempai mūsų šalyje taip pat vis dar stringa. Tačiau po Velykų, anot premjerės patarėjos sveikatos apsaugai Živilės Gudlevičienės, jau galima tikėtis ir gerų žinių.
Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė tikino, kad, išlaikant saugumo reikalavimus, po Velykų jau galima tikėtis įvairesnių veiklų atlaisvinimo.
„Galėčiau nudžiuginti, kad iš tiesų dabar modeliuojamos tos situacijos jau į liberalesnes puses. Iš karto po Velykų sėdame, svarstome ir priimame tam tikrus sprendimus, kad tikrai turėtumėme jau daugiau leisti veiklų, bet tikrai su tuo saugumo elementu išlaikomu“, – sakė ji.
Stringanti vakcinacija
Ketvirtadienį Žinių radijuje premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo, kad balandžio mėnesį kas savaitę Lietuva gaus po maždaug 100 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Premjerė atkreipė dėmesį, kad didėja skiepijimo tempas, kuris trečiadienį siekė jau 19 tūkstančių. Problemų kyla skiepijant vyresnius žmones, amžiaus grupėje virš 70 metų, paskiepyti 42 proc.
Lietuva senjorų virš 80 metų yra paskiepijusi 40 proc. pirmąja skiepo doze. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Airija, turinti beveik 5 mln. gyventojų, yra paskiepijusi 94 proc. šios amžiaus grupės atstovų, Švedija – 88 proc.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta tikino, kad tai yra proceso organizavimo klausimas. „Tai yra šalys, kurios gavo lygiai tiek pat vakcinų pagal gyventojų skaičių, kaip ir mes esame gavę. Čia yra ne vakcinų klausimas. Čia jau yra proceso organizavimo klausimas“, – aiškino S. Krėpšta.
Anot jo, neigiamą įtaką daro sutrikęs komunikavimas su Lietuvos senjorais. Premjerės patarėja pastebėjo, kad komunikacija keičiasi į gerąją pusę.
„Kinta jau tas komunikacijos stilius, atrasta ir daugiau žmonių komunikuojančių Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), tikrai galbūt aiškesnės žinutės yra pasiunčiamos. Bet noriu priminti, kad kai pavasarį buvęs ministras kasdien rodydavosi televizijos laidose, ką mes tada girdėjome – kiek galima kasdien tą patį per tą patį. Niekada nebus taip, kad visiems viskas būtų gerai. Yra įvairūs žmonės, įvairios nuomonės“, – kalbėjo ji.
Ž. Gudlevičienė pateikė pavyzdį su gripo vakcinomis. Pasak jos, reikia suprasti, kad ir kitomis vakcinomis skiepijasi ne visi gyventojai.
„Žiūrėkite, aš pateiksiu kitą pavyzdį. Kai kasmet būdavo užperkama vakcinos nuo gripo, ar tikrai visos amžiaus grupės, kurios buvo rizikos zonoje, ar tikrai šimtu procentų visi skiepijosi. Ne. Vėlgi kiekvienas vertindavo savo riziką ir nuspręsdavo, ar jis vakcinuosis, ar ne. Čia, galėčiau pasakyti, yra tokie susidėstę mūsų tiek žinių, tiek edukacijos, tiek kultūriniai dalykai, kurie lemia nedideles vakcinacijos apimtis“, – tikino Vyriausybės atstovė.
Patarėja svarstė, kad žmones galimai netinkamai atsirenka informaciją, susijusią su skiepais, ir pasirenka ne oficialius SAM ar Vyriausybės tinklalapius, o neaiškios kilmės socialinių tinklų žinutes.
„Galbūt reikėtų tikrai daugiau ir plačiau komunikuoti, bet turbūt vėlgi viskas atsiremia į finansavimą, antra, į viešuosius pirkimus“, – sakė ji.
Ž. Gudlevičienės teigimu, jau paruošti informaciniai lankstinukai, kurie verčiami į kitas kalbas, kad informacija apie skiepus pasiektų visas visuomenės grupes.
Ieško aukso vidurio
Patarėja pabrėžė, kad, organizuojant vakcinaciją, siekiama pasirinkti aukso vidurį, kad procesas būtų lankstus, bet ne chaotiškas.
„Taip, šitie darbai yra daromi, kaip suprogramuoti, kaip jį (elektroninį skiepijimosi pažymėjimą – aut.past.). Vėlgi yra laviravimas tarp visų. Vakcinacijos, persirgimo, testavimo – šitie trys kriterijai turi būti sudėti į tą programėlę“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
