Žinomi žmonės lieja apmaudą: himną susikibę giedoti gali tūkstančiai, o koncertų dalyvių skaičius ribojamas

V. Baumila, E. Dragūnas, L. Lučiūnas / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pirmadienį atšvęsta Lietuvos valstybės diena, kurios akcentu tradiciškai tapo himno giedojimas. Didžiuosiuose miestuose vyko šios iškilios progos minėjimai, tiesa, ne vieno piliečio liudijimu, renginiuose būriavosi didesnis kiekis žmonių nei derėtų. Be to, kai kurie bendrystės apimti lietuviai neretai pamiršdavo ir saugų atstumą. Tokia padėtis iškėlė klausimą: kuo šis susibūrimas skiriasi nuo dainininkų koncertų, kuriuose iki šiol dalyvauti gali tik iki tūkstančio klausytojų?

Šalyje švelnėjant situacijai dėl koronaviruso grėsmės nuo liepos pradžios kultūros, pramogų ir sporto renginiuose gali dalyvauti kiek daugiau žiūrovų – uždarose erdvėse iki 200, atvirose – iki tūkstančio.

Uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose saugaus dviejų metrų atstumo galima ir nesilaikyti, jeigu užtikrinama, kad dalyviai viso renginio metu dėvi veido apsaugos priemones. O atvirose erdvėse turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei vieno metro atstumas tarp žiūrovų.

Tačiau didžiausiame šventiniame koncerte, Vilniaus Neries krantinėse, buvusių žmonių, regis, neišgąsdino nei koronaviruso grėsmė, nei prapliupęs lietus. Ne vienas iš susirinkusiųjų „Tautišką giesmę“ giedojo nesilaikydamas saugaus atstumo: dalijosi skėčiais, vėliavomis, apimti bendrumo jausmo ir apsikabindavo. Be to, ne vieno piliečio teigimu, minėtame koncerte dalyvavo daugiau nei 1000 žmonių, kas prieštarauja dabartinei renginių tvarkai.

Tai, kad ypatingą tautiškumo vakarą ne vienas pamiršo apie saugumą byloja ir antradienį išplatintas spaudos pranešimas, kuriame skelbiama: „Nors <…> koncerto metu susirinkusieji buvo raginami himną giedoti saugiu vėliavos atstumu, atėjus lemtingai akimirkai tautiečių bendrystė buvo stipresnė. Vyčiais ir trispalvėmis nuspalvinę Neries krantines tarp Karaliaus Mindaugo ir Žvėryno tiltų, vilniečiai „Tautišką giesmę“ giedojo sustoję šalia, dalindamiesi skėčiais ir žmogiška šiluma“.

Pats iniciatyvos organizatorius tikina, kad koncertas prie Mindaugo tilto turėjo atskirą ir aptvertą teritoriją, į kurią patekti galėjo tik ribotas kiekis žmonių. Šį perimetrą akylai stebėjo apsaugos darbuotojai. O tai, kas vyko kitose vietose šalia scenos, tapusios filmavimo aikštele, sukontroliuoti buvo jau ne jų atsakomybė.

Nors Liepos 6-oji – ypatinga diena kiekvienam lietuviui, imta diskutuoti, kodėl šis iškilmingas ir kartu pramoginis koncertas, kuriame žiūrovai mėgavosi skirtingais atlikėjų pasirodymais, skiriasi nuo tų, kuriuos rengia patys dainininkai?

„Tautiškos giesmės“ giedojimas Vilniuje / DELFI nuotr.

Egidijus Dragūnas: nuvilia tiek, kad net norisi ašarą nubraukti

Koncertus, skirtus paminėti Lietuvos valstybės dienai, savo akimis regėjo ir dainininkas E. Dragūnas. Grupės „SEL“ lyderis esamą situaciją įvertino ir asmeniniu požiūriu, ir bendrąja prasme.

„Žinote, koncertai koncertais, bet man svarbu klausytojai, kurie ateina pas mus, man svarbi jų sveikata, saugumas. <…> Dabar, kai yra toks virusas, nėra jokių ginčų dėl to, kad koncertai turėtų būti apribojami. Bet šitoj situacijoj matosi šiuolaikinės valdžios absurdiškumas. Aš mačiau šio renginio įrašus nuo tilto, kur stovi keli tūkstančiai žmonių, gal net 10 tūkst. Mane tai stebina“, – neslepia pašnekovas.

Pasak jo, panaši situacija, kai saugumas nueina į antrą planą, pastebėta ir kai kuriose miesto šventėse. „Atrodo, kad kartais įstatymai veikia visiems, tik ne valdžiai“, – sako dainininkas.

Egidijus svarsto, kodėl vieniems renginių organizatoriams ir atlikėjams galioja bendros taisyklės, o kitiems – tarsi išskirtinės.

„Klausiausi savo draugų iš Londono su baltu pavydu, kaip juos remia valdžia, kaip jiems padeda šiuo sunkiu periodu. Moku valstybei mokesčius tiek daug metų, bet kartais pasijunti šiukšle. Ir ne tik todėl, kas vyko šiame renginyje, kas buvo absurdas, bet ir apskritai. Kažkas gali daryti kitaip, nei reikalauja bendra tvarka.

Ir nėra taip, kad man trūktų pinigų, taip nėra. Esmė ne tame. Galėčiau nedirbdamas pragyventi dar 20 metų. Bet esmė tame, kad aš pasibaisėjau tokiu valdžios požiūriu. <…>

Kalbu bendrai apie šią situaciją iš savo pusės. Tai yra graudu, nepatikima, netikra. Nuvilia tiek, kad net norisi ašarą nubraukti. Ne tik nuvilia, bet yra graudu žiūrėti į šią situaciją. Valdžiai dažnai net neįdomu, iš ko tu gyvensi ar kaip tu pragyvensi. Kalbu ne už save, turiu visko užtektinai, bet yra ir kitų žmonių, kurie kenčia nuo to“, – sako pašnekovas.

Pasiteiravus, ar koronaviruso grėsmė pakeitė koncertinius planus ir gal gerbėjai netrukus išgirs apie būsimus grupės pasirodymus, E. Dragūnas tikina, kad kol kas ties šiais klausimais neskubama.

„Mes atidėjome labai daug koncertų. Kol kas į esamą situaciją žiūriu kaip į absurdą iš šono, taip neturi būti. Bet kokiu atveju, aš pats nenoriu kol kas rizikuoti koncertais, kadangi šis virusas tikrai egzistuoja. Man baisu. Nenorėčiau atsidurti tų žmonių vietoje, kurie praranda savo artimuosius. Tad žvelgiant į tai (koncertas prie Mindaugo tilto – Delfi) nėra visiškai logikos. Taip negali būti, kad vieniems gali būti leista, kitiems – ne“, – tikina dainininkas.

„Iš kitos pusės, tokių atostogų laukiau 10 ar 12 metų. Be to, mūsų vokalistė pagimdė mergaitę per Jonines. Buvo planai kitokie, o viskas susidėliojo dar kitaip. Ir viskas su tuo yra gerai. Tačiau kalbu ne tik apie save ar savo grupę, bet ir pačią padėtį šalyje. Dabar įrašinėjame albumą, laukiame momento, kai jau tikrai bus saugu. Jeigu net ir bus leista, bet mūsų nuomone nebus saugu, mes tikrai nieko nerengsime.

Egidijus Dragūnas / DELFI nuotr.

Žinau kitus muzikantus, kurie dėl esamos situacijos svarsto apie profesijos keitimą, nes negali pragyventi. Kai kurie iš jų negavo jokių kompensacijų, o mokesčiai nelaukia. Tokia situacija man atrodo labai negraži. Taip neturi būti“, – kartojo E. Dragūnas.

Vaidas Baumila: toks valdžios požiūris atrodo šiek tiek hipokritiškas

Valstybės dienos progos minėjimą Vilniuje įvertino ir V. Baumila, kuris Delfi taip pat neslėpė apmaudo.

„Tiesą sakant, toks valdžios požiūris atrodo šiek tiek hipokritiškas, kadangi vieniems leidžiama, kitiems – ne. Šiuo atveju, ką remia savivaldybė, tas leidžiama ir remiama, tą sakydamas turiu galvoje ne tik šį koncertą, bet ir, pavyzdžiui, protestus“, – pasakoja pašnekovas ir tęsia.

„Vienur leidžiama susiburti didesnei miniai, o žmonėms, kurie dirba savo darbą, kai jų veikla yra tiesiogiai susijusi su minia žmonių, tai yra draudžiama. Aš pats dėl to per daug nepanikuoju, dėl to nepurkštauju ir tikrai neverkiu į pagalvę susirietęs, bet tai atrodo keista.

Ne veltui ir jūs užduodate šį klausimą, nes daug žmonių gūžčioja pečiais ir nesuvokia, kaip tuomet elgtis. Juk jeigu mes pakviestume minią žmonių, mus, ko gero, nubaustų. Ar mes galėtume mojuoti video įrašais iš tų renginių, kuriuose yra susirinkę daugiau nei 1000 žmonių? Imi nesuprasti, kaip tada reikėtų kalbėti su valdžia ir kaip priimti jų kuriamus draudimus, jei jie patys atrodo ne iki galo suvokia ir ne iki galo jų paiso“, – svarsto pašnekovas.

Dainininkas neslepia, kad net ir pasibaigus karantinui darbai yra gerokai sulėtėję.

„Norėtųsi, kad galimybės ir sąlygos būtų visiems lygios. Ar tai vieši renginiai, ar susiję su valstybinėmis šventėmis, ar miesto renginiai, ar privatūs, ar pačių atlikėjų.

Kartais atrodo, kad į atlikėjus ir kitus menininkus žiūrima lengvabūdiškai. Tarsi scenos žmonės būtų antraplaniai individai. Dėl to tas santykis su valdžia pasidaro toks truputį atmestinas ir tai nėra gerai, nes tikrai norisi visiems draugauti“, – tikina jis.

Artimiausi Vaido koncertai numatomi rudenį.

Vaidas Baumila / DELFI nuotr.

„Rugsėjį yra planai daryti viešuosius koncertus, tad tikrai norėtųsi, kad iki tol viskas susitvarkytų. Norisi, kad atsirastų galimybė kviesti didesnį kiekį žmonių“, – pridūrė atlikėjas.

Lauras Lučiūnas: tai gali būti geru pavyzdžiu ir paskata keisti tvarką

Prodiuseris, vadybininkas L. Lučiūnas Delfi išsakė kiek kitokią nuomonę nei kiti pašnekovai. Pasak jo, koncertas prie Mindaugo tilto gali būti vertinamas kaip paskata ar puikus įrodymas, kad ir komerciniai renginiai gali vykti saugiai su įprastu žmonių kiekiu.

„Dideli komerciniai renginiai šiais metais nėra įmanomi. Norint parduoti daugiau bilietų, reikia aktyvios reklamos, o tai remiasi į išlaidas. Ir nesvarbu, ar tu reklamuoji renginį su tūkstančiu bilietų, ar su daugiau bilietų – reklama kainuoja tiek pat. Vadinasi, ir išlaidos yra tos pačios. O atsiperka viskas penkis kartus mažiau, priklauso nuo atlikėjo dydžio. Reklama vienodai kainuoja ir Jazzu, ir Selui, ir grupei „Jonis“, jei jie perka vienodą reklamos paketą. O surenkamumas skiriasi, bilietų kaina irgi skiriasi“, – pastebi pašnekovas ir tęsia.

„Aišku, visi supranta, kad tas 1000 žmonių viešose erdvėse, ypač per tuos didžiuosius renginius, yra fake’as. Tarsi per valstybines, patriotines šventes mes užmerkiame vieną akį. Per šitas šventes tarsi zaraza neima. O per komercinius gali. Jei neperki bilieto – neapsikrėsi, perki – apsikrėsi“, – nusijuokė jis.

Su šypsena apie esamą padėtį kalbantis L. Lučiūnas tikina, kad dabar belieka išlikti pozityviems, kadangi praeitas jau nemažas ir sunkus kelias.

„Per šį laiką žmonių kiekis renginiuose kito. Dabar turime 1000. Kodėl? Iki galo, matyt, vis tiek visiems neaišku. Juk viskas labiau priklauso nuo to, kokiame plote žmonės stovi ir kiek jie turi erdvės, kokius atstumus išlaiko. Juk jeigu 1000 stovi su skėčiais susiglaudę, matyt, nieko gero“, – svarsto prodiuseris.

Kartu su Jazzu dirbantis L. Lučiūnas pažymi, kad visi būsimi atlikėjos koncertai yra apriboti dabartiniais saugumo nuostatais.

„Visų įmanomų atlikėjų koncertai dabar bus iki 1000 žiūrovų. Kitaip nebus. Tą labai lengva kontroliuoti. Yra toks skaičius ir daugiau bilietų neparduodama. Viskas. Komerciniai koncertai, grėsmės atžvilgiu, yra žymiai saugesni, nes į juos patenka tik tie žmonės, kurie turi bilietus. Tokius renginius organizuojantys žmonės atsako už saugumą ir bendrą tvarką savo turtu, reputacija. Kaip atlikėjų atstovai prašome renginių organizatorių, kad būtų išlaikytas visos reikiamos saugumo taisyklės“, – tikina pašnekovas.

L. Lučiūnas, kaip ir kiti muzikos versle besisukantys asmenys, laukia, kada bus galima rengti koncertus taip, kaip anksčiau.

„Tikimės, kad situacija keisis. Suprantame, kad dabartiniai atvejai daugiausiai yra atvežtiniai, tai reiškia, kad mes atidarome sienas, bet viduje turime vis dar galiojančius reikalavimus. Atrodo, kad viena prieštarauja kitam. Tikiu, kad apie saugumą komercinių renginių organizatoriai tikrai išmano. Pavyzdžiui, mes renginius ėmėme daryti nuo pat birželio pradžios, kai jau buvo galima leisti 300 žmonių. Išsibandėme, kaip tai veikia, dezinfekavome instrumentus, išmokome matuoti temperatūrą kiekvienam įeinant, užsipirkome kaukių ir t.t. Nebuvo nė vieno incidento nuo birželio 1 d. O turėjome jau apie 30 skirtingų koncertų su mano atlikėjais ir visą laiką organizatoriai išpildė mūsų reikalavimus“, – tikino jis.

Tiesa, žinomas prodiuseris neskuba kritikuoti susibūrimo šalia Mindaugo tilto ir siūlo į tai pažiūrėti teigiamai.

„Nenoriu kritikuoti paties renginio, nes nemanau, kad yra dėl ko jį kritikuoti. Tai buvo normalus renginys, kuris dar kartą įrodė, kad galima leisti didesnį kiekį žmonių. Galėtų būti peržiūrimi esantys nuostatai. Į šį renginį geriausia būtų pažiūrėti iš geros pusės, kad nereikia bijoti renginių. O komerciniai renginiai, kaip ir minėjau, yra žymiai saugesni už viešuosius“, – teigė L. Lučiūnas.

Lauras Lučiūnas / DELFI nuotr.

SAM: ribojimų švelninimas kol kas neplanuojamas

Delfi dėl šios situacijos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kurios atstovai patvirtino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d sprendimo Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ nuostatos numato, kad renginių organizatoriai turi užtikrinti, kad renginyje dalyvautų ne daugiau kaip 1000 žiūrovų ir (ar) dalyvių (neįskaičiuojant atlikėjų, organizatorių ir aptarnaujančio personalo) ir būtų laikomasi ne mažesnio nei 1 m atstumo tarp žiūrovų, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus, jei renginys organizuojamas atviroje erdvėje.

SAM atstovai patikino, kad ši nuostata taikytina ir „Tautiškos giesmės“ giedojimui prie Mindaugo tilto liepos 6 d.

„Ar minėtame renginyje buvo ribojamas žmonių skaičius ir atstumas tarp jų, atsakyti negalime. Už tinkamą renginio organizavimą atsako patys organizatoriai. Kontrolę, kaip laikomasi minėtų operacijų vadovo nustatytų sąlygų, vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Nustatęs pažeidimų, jis gali skirti baudą organizatoriams“, – teigė SAM Spaudos tarnybos vyr. specialistas.

Atstovas taip pat pridūrė, kad kol kas ribojimų švelninimas nenumatomas.

„Tolesnis ribojimų švelninimas bus svarstomas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, todėl tai prognozuoti yra sunku. Šią savaitę tokių sprendimų priimti neplanuojama“, – teigė SAM atstovas.

Organizatorius: tai – ne renginys, o filmavimo aikštelė

Delfi susisiekus su idėjos autoriumi Raimundu Daubaru, šis pirmiausiai pabrėžė, kad minėjimas oficialiai nebuvo vadinamas renginiu. Dar gerokai prieš koncertą organizatorių platintoje informacijoje buvo nurodoma, kad tądien Karaliaus Mindaugo tiltas taps filmavimo aikštele, nuo kurios vyks „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ tiesioginė transliacija.

Be to, pašnekovas pridūrė, kad valstybinei šventei minėti buvo skirta ne tik šioji iniciatyva.

„Šiuo klausimu galiu uždėti tris akcentus. Pirma, Neries krantinės, į kurias kvietėme žmones, kad jie savo valia giedotų „Tautišką giesmę“. Pati pagrindinė idėja buvo ta, kad Vilniaus gyventojai ateitų į tarsi begalines Neries krantines, kur žmonės galėjo sustoti keliomis eilėmis kas metrą atstumu. Mes garsinome visus šešis tiltus, kad giesmę giedoti būtų galima ir ant jų. Miesto gyventojai ir svečiai buvo kviečiami prie krantinių ir tai nebuvo renginys, tai buvo savo valios pareiškimas.

Antra, visas tiltas veikė kaip filmavimo aikštelė. Šioje vietoje netgi buvo diskusijų su režisieriais, jie sakė, kad nebus tiek žmonių, o mes kaip tik teigėme, jog viskas gerai – toks mūsų laikmetis. Mes tikrai neskelbėme, kad ateitų kiek įmanoma daugiau žmonių. Visas šis renginys buvo formuojamas kaip filmavimo aikštelė, kurioje LRT galėtų transliuoti koncertą.

„Tautiškos giesmės“ giedojimas Vilniuje / DELFI nuotr.

Režisierius vis kartojo, kad jam reikia vaizdo, todėl nuo gatvės prašėme žmonių įeiti, nes aplink jų buvo daug. Didelės minios įspūdis galėjo susidaryti, kadangi dešiniame krante, kur yra Energetikos muziejus, mes turėjome labai mažą zoną, nes toliau buvo kavinės zona, kurioje buvo sėdmaišiai ir visa kita.

Ten buvo apstu žmonių, tačiau tai jau buvo kavinės reikalas. Mes pagal savivaldybės reglamentą, kai yra viešas renginys, negalime kištis į kavinių veiklą ar jas apriboti. Kavinė turi savo zoną ir ji pati rūpinasi, kiek ten yra žmonių.

Trečia, su Vilniaus savivaldybe ir apsauga derinome, kad prie tilto, kadangi žinojome, jog ateis žmonių, nebūtų įleista daugiau nei 1000 žmonių. Būtent šitoje vietoje mes turėjome apsaugos tarnybą, Šaulių sąjungos žmones, kurie saugojo visą šį perimetrą. Tokia buvo nustatyta tvarka. Su saugos darbuotojais buvo pasirašytos sutartys, kad jie atsako už tai. Tam buvo padarytos tvorelės, kurioms pastatyti buvo apskaičiuota net padidinta kvadratūra, kad jei jau tikrai ten sueitų 1000 žmonių, būtų daugiau erdvės.

Šitoje vietoje dirbo apsaugos tarnyba, kurią samdėme. Jeigu kažkas sako, kad ten suėjo daugiau žmonių, aš tikrai negaliu pasakyti, jog tikrai nesuėjo. Tačiau buvo aptvėrimai, buvo pasakyta, kad čia gali būti tik ribotas kiekis žmonių, jog daugiau jų neįleistų. Bet, kaip ir minėjau, galiausiai mes netgi skatinome žmones prieiti, kadangi dalis jų baiminosi, nes manė, kad viskas aptverta specialiai, jog neitų žmonės. O mums publikos kaip tik reikėjo, tik, žinoma, nepažeidžiant tvarkos.

Zapyškyje susirinkusi minia vieningai giedojo „Tautišką giesmę“ ir šėlo „The Roop“ koncerte 48 nuotr.

Be viso to, buvo pakabinti į saugumą atkreipiantys skelbimai, turėjome dezinfekcinio skysčio, iš viso buvo keturi įėjimai link tilto. Mums tikrai nesinorėjo nieko pažeisti, todėl, kaip ir minėjau, visas šis koncertas viešojoje erdvėje figūravo ne kaip renginys, o kaip filmavimo aikštelė „Tautiškos giesmės“ centrinio signalo transliacijai. Mums buvo pasakyta, kad reikia žmonių, todėl buvo padarytos zonos, į kurias jie galėtų ateiti, tačiau jos buvo prižiūrimos. O kas jau dėjosi už zonų, tai jau ne mūsų valioje“, – situaciją aiškino R. Daubaras.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

18 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Visoje Lietuvoje skelbiama hidrologinė sausra

Vidurinį pirštą Kauno pareigūnui ištiesęs vairuotojas pasigailėjo

Iš Kauno gatvių dingę „trikojai“ vėl sugrįš

Saugantis koronaviruso - stipresnė kavinių ir prekybos vietų patikra

Koronaviruso užkluptas Kauno ligoninės vaikų reabilitacijos skyrius atnaujina veiklą

Pasiskųskime: dėl Taikos prospekto remonto kelias nepravažiuojamas

Vienoje judriausių Kauno gatvių ištįs milijono vertės dviračių takas

Ardoma rekonstruotos Laisvės alėjos atkarpa miestui brangiai atsieis

Pažeidėjų vis dar nemažėja: saviizoliacijos vakar nesilaikė 7 žmonės

„Adform kiemelyje“ įsiplieskęs koronaviruso židinys plinta į kitus miestus