Antradienį Kauno miesto savivaldybėje vyko tarybos posėdis, kuriame spręstas miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos klausimas. Ši pertvarka lems Panemunėje veikiančios Šv. Mato gimnazijos likimą – jai gresia iškėlimas arba likvidacija. Nors iki šiol garsiai skambėjo mokyklos bendruomenės ir panemuniečių pasipriešinimo pokyčiams balsai, paaiškėjo, kad yra ir reformai pritariančių esamų ar būsimų mokinių tėvų.
Prieš miesto tarybą stojęs Egidijus Bukelis teigė atstovaujantis Šv. Mato gimnazijos mokinių tėvams, sutinkantiems, kad šioje vietoje būtų steigiamas KTU Inžinerijos licėjus ar kita valstybinė gimnazija ir norintiems į ją leisti savo vaikus.
Norėtų leisti vaikus į valstybinę mokyklą
„Viešai skelbiama kelių mokyklos atstovų informacija yra melaginga. Niekada nebuvo vykdoma jokia apklausa dėl mokyklos ateities. Susirinkime, kuriame dalyvavo mokyklos tėvų komiteto pirmininkai, įstaigos vadovas nedalyvavo. Iš tų, kurie bandė viešai išsakyti netinkamą nuomonę, buvo pasityčiota ir pasiūlyta išeiti – renginį vedė A. Murauskas“, – kalbėjo E. Bukelis.
Anot jo, po to suskubta pasirašinėti peticiją – vyro žiniomis, Panemunės bendruomenės vardu peticiją pasirašinėjo visa Lietuva iki pat Klaipėdos. „Mes norime leisti vaikus į mokyklą Vaidoto g. 11 – mūsų netenkina ne mokslo kokybė, o atsiliepimai apie patyčias, melagingas vertybių deklaravimas, įtampa, kurią patiria mokiniai. Apie tai sužinome iš savo vaikų“, – dėstė E. Bukelis.
Jis pridūrė, kad viduje bandančių problemą spręsti tėvų nuomonė dažniausiai ignoruojama. „Daug aplinkinių gyventojų norėtų leisti vaikus į Vaidoto g. 11 įkurtą valstybinę mokyklą, ne Šv. Mato gimnaziją. Ar suskaičiuota, kiek Panemunės mikrorajone gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų priversti važinėti į kitas mokyklas dėl to, kad teritorijoje nėra kito pasirinkimo?“ – sakė vyras.
Vyksta spekuliacija duomenimis
Kitos tėvų pusės atstovo teigimu, deklaruojama, kad Šv. Mato gimnazijoje mokosi 95 proc. Panemunės bendruomenei priklausančių vaikų. E. Bukelis retoriškai klausė, kaip šie duomenys apskaičiuoti, jeigu gimnazija neprašo pateikti gyvenamosios vietos deklaracijos. „Kalbame tų gyventojų vardu, kurie priklauso šiai teritorijai ir laukia pokyčių, kad vaikai galėtų mokytis ten, kur gyvena“, – tvirtino vyras.
Panašią poziciją išsakė ir Eugenijus Kovalkovas, atstovaujantis tėvams, kurie priversti leisti vaikus į kitas mokyklas, ne Šv. Mato gimnaziją. „Apie šią įstaigą nenoriu nieko blogo pasakyti, bet Panemunės gyventojams reikia geros mokyklos, į kurią galėtų leisti savo vaikus. Noriu pokyčių – manau, jų laukia dauguma šio mikrorajono gyventojų, ne tik siaura grupė“, – sakė E. Kovalkovas.
Reorganizacija aktuali gretimų rajonų gyventojams
Visuotiniame susirinkime atviru balsavimu išrinkto ir teisėtai Vaišvydavos bendruomenei atstovaujančio Šarūno Žitkevičiaus teigimu, šios bendruomenės narai turi būti lygiai taip pat gerbiami, kaip ir panemuniečių.
„Atsakingai pareiškiu, kad Vaišvydavos bendruomenė pritaria siūlymui nutraukti Kauno miesto administracijos sutartį su katalikiška Šv. Mato gimnazija ir atstatyti valstybinę mokyklą. Noriu pridurti, kad man labai gėda dėl kai kurių politikų, ypač – Seimo narių, kurie vaikų ateities sąskaita bando susikrauti politinius dividendus“, – tvirtino Š. Žitkevičius.
Teikiamas ne tik akademinis ugdymas
Gimnazijos tėvų komitetui atstovavęs Rolandas Žitonis dėstė, kad Šv. Mato gimnazija – mokykla be perdėtos pompastikos, kurioje svarbiausia yra žmogus. „Čia skiriama daug dėmesio bendražmogiškoms vertybėms, kurios užmirštamos kasdieniame skubančiame pasaulyje. Vaikai mokomi suvokti, kad 6 ar 7 yra pažymys, ne 9 ar 10. Nesudaromas psichologinis spaudimas“, – kalbėjo R. Žitonis.
Mokinių prezidentė Monika Milašauskaitė, kuri susirinkusius savivaldybės posėdžių salėje sveikino pašlovindama Jėzų Kristų, sakė, kad šalia akademinio ugdymo labai svarbus ir vertybinis, į asmenį orientuotas ugdymas. „Čia dėmesys skiriamas artimo meilei, tikėjimui ir nuoširdžiam bendravimui. Čia priimami visi mokiniai ir kiekvienas tampa svarbia bendruomenės dalimi, kiekvienam stengiamasi padėti“, – pasakojo M. Milašauskaitė.
Jos teigimu, gimnazijoje yra daug jaunų specialistų – su jais galima bendrauti kaip su draugais, o būtent toks ryšys turi didelę įtaką mokymosi kokybei. „Anksčiau jausdavau diskomfortą sakydama, kur mokausi, o dabar galiu drąsiai teigti, kad einu į Šv. Mato gimnaziją. Tikime, kad ši auganti ir stiprėjanti gimnazija taps išskirtine“, – dėstė mergina. Visus piliečių ir tarybos narių pasisakymus už mokyklos išsaugojimą lydėjo plojimai.
Negali užtikrinti kokybiško ugdymo dėl mokinių trūkumo
Tarybos nariams atsakydamas į gimnazijos vertinimo, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika teigė, kad vienu iš pagrindinių kriterijų yra švietimo įstaigų tinklo taisyklės, numatančios mokinių skaičių mokykloje ir klasėje.
„Šis rodiklis labai svarbus vertinant mokyklos patrauklumą. 5-12 klasėse mokinių pastoviai mažėjo. 2012-2013 m. gimnazijos 5-12 klasėse mokėsi 743 mokiniai. 2013-2014 m. – 606 mokiniai, 2014-2015 m. – 490 mokinių. Smarkiai mažėjant mokinių skaičiui, pradėtos komplektuoti pradinės klasės. 2015-2016 m. mokinių buvo 455, 2016-2017 m. – 469, o šiemet – 454, iš kurių 80 – pradinukai. Vadinasi, 5-12 klasėse yra 370 mokinių, o tai yra perpus mažiau nei buvo sudarius panaudos sutartį“, – dėstė V. Mažeika.
Švietimo skyriaus vedėjas pridūrė, kad 9-10 klasėse per šį laikotarpį mokinių sumažėjo dvigubai. 10 klasėse sumažėjo trigubai. Dėl nepakankamo moksleivių vidurkio klasėse įstaigai neišvengiamai trūksta lėšų moksleivių krepšeliui ir, anot tėvų, eilės dalykų klasės nedalinamos į grupes. Perspektyvoje, mokykla turės vieną 11 ir vieną 12 klasę – tokiomis sąlygomis sunkiai įsivaizduojamas išplėstinio kurso dėstymas.
Prioritetas – ne KTU Inžinerijos licėjui
„Racionalu remtis trečiųjų asmenų duomenims apie gimnazijas – pagal 2017 m. paskelbtą reitingą, Šv. Mato gimnazija yra 339, prieš tai buvo 192, dar prieš tai – 117. Reitinge skaičiuoti egzaminų vidurkiai, stojimas į valstybines mokyklas pirmu pasirinkimu, stojimas į užsienio aukštąsias mokyklas, 9 klasėje pradėjusių mokslą žmonių skaičius ir abiturientų skaičius bei kiti rodikliai. Nė vienos Kauno gimnazijos pagal šia lentelę žemiau už Šv. Mato nėra“, – negailestingą statistiką rėžė V. Mažeika.
Pasak jo, prioritetas teikiamas ne KTU Inžinerijos licėjui, o Panemunėje besimokantiems vaikams. Kadangi mokinių skaičius nevalstybinėje gimnazijoje mažėja, vyskupija pripažįsta, kad kitų pastatų neturi, o būtent steigėjas atsakingas už patalpų suteikimą mokyklai, siūlomas geriausias variantas – gimnazija nuo 1 iki 12 klasės, kurioje galėtų tęsti mokslą mokiniai ir dirbti mokytojai.
„Savivaldybė vadovaujasi administraciniu LR suskirstymu ir negali vadovautis bažnyčios kanonais. Mokinių tėvų komitetas 2016 m. balandį aiškiai pasisakė už KTU Inžinerijos licėjaus idėją, tad ji ir vystoma“, – argumentavo V. Mažeika.
Čia kurti licėjų nelogiška
Tarybos nariui Jonui Koryznai, visgi, keistai atrodė noras perkelti dalį licėjaus į Panemunę. „Geografiškai tai visiškai netinkama vieta ir neaišku, ar licėjui reikia papildomų patalpų. O jeigu reikia, galėtų keltis į Šiaurės pr. 57, į Vydūno mokyklą – tai būtų gera vieta, ji keliskart arčiau dabartinio licėjau ir KTU. Reiktų licėjaus perkėlimo išvis temą uždaryti, nėra jokios logikos“, – sakė J. Koryzna.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su Žaliakalnyje veikiančio KTU Inžinerijos licėjaus direktoriumi Dainiumi Žvirdausku, kuris patvirtino, kad siūlymą plėsti sėkmingai Kaune veikiančio KTU Inžinerijos licėjaus veiklą iš mokyklos steigėjos – miesto savivaldybės – gavo dar 2016-aisiais metais. Jis buvo pakviestas pristatyti KTU Inžinerijos licėjaus veiklą Šv. Mato gimnazijos bendruomenei. D. Žvirdausko nenustebino toks pasiūlymas, nes per ketverius inžinerinio mokymo programos įgyvendinimo metus šioje Kauno mokykloje pasiekta labai teigiamų rezultatų: nuolat didėja norinčiųjų mokytis skaičius, džiugina moksleivių mokymosi rezultatai, mokymosi motyvacija, gera atmosfera tarp mokinių.
„Mūsų siūloma inžinerinės pakraipos mokymosi programa yra inovatyvi, konkurencinga, atitinka dabarties specialistų poreikius, taip pat yra patraukli dėl specializuoto inžinerinio ugdymo ilgosios gimnazijos statuso“, – sako D. Žvirdauskas.
KTU Inžinerijos licėjaus direktoriaus teigimu, anksčiau Purienų mokyklos vardu vadintai mokyklai KTU vardas suteiktas dėl ilgamečio bendradarbiavimo su Kauno technologijos universitetu, patvirtinus minėtą specializuotą inžinerinio ugdymo programą Švietimo ir mokslo ministerijoje.
D. Žvirdausko vertinimu, sprendimas plėsti KTU Inžinerijos licėjaus veiklą yra steigėjo – Kauno savivaldybės iniciatyva. „Tai yra teigiamas mūsų rezultatų įvertinimas, tačiau tikrai ne mūsų pageidavimas“, – užtikrino mokyklos vadovas.
Tiesa, direktorius neslėpė, kad jau keletą metų egzistavo problema, kad norinčiųjų mokytis KTU Inžinerijos licėjuje skaičius gerokai viršijo šios mokyklos galimybes. Pasak vadovo, po šiandien priimto Tarybos sprendimo suteikti KTU Inžinerijos licėjui papildomą pastatą adresu Vaidoto g. 11, kur šiuo metu veikia Šv. Mato gimnazija, jokių mokinių iš pastato, esančio S. Lozoraičio g. 13, perkėlimo į kitas patalpas vykdoma nebus. „KTU inžinerijos licėjus planuoja palaipsniui mažinti klasių komplektų skaičių S. Lozoraičio g. 13 patalpose (komplektuojant mažiau naujų klasių), nes mokykla šiuo metu yra gerokai perpildyta ir nemažai vaikų vežiojama iš atokių miesto rajonų“, – sakė direktorius.
Komentuoti šiuo metu Vaidoto g. 11 adresu iš savivaldybės pastatą nuomojančios Šv. Mato gimnazijos atstovų nepasitenkinimą dėl nepratęsiamos nuomos sutarties D. Žvirdauskas nepanoro.
Dalis tarybos narių nebalsavo
Klausimo svarstymą atidėti, pertvarką detaliau aptarti su bendruomenėmis, mokyklos atstovais siūlė ir Vygantas Gudėnas, Remigijus Skilandis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Edita Gudišauskienė apgailestavo, kad metų pabaigoje įvykęs procesas bendruomenes supriešino.
„Dar kartą TS-LKD frakcijos vardu kviečiu nepritarti sprendimo projektui, iš naujo jį aptarti ir kalbėti apie visą švietimo tinklo projektą, bet ne turto ar pavienių mokyklų klausimus. Kalbame apie vaikų ateitį – tai ne duobės, kurias užlopysime ar apvažiuosime. Jeigu sugriausime švietimo sistemą, nei Kaunas, nei Lietuva ateities neturės. Mūsų frakcija balsavime nedalyvauja“, – pareiškė E. Gudišauskienė, sulaukusi griausmingų interesantų aplodismentų.
Pokyčiai laukia ir kitų
Nepritarimą reorganizacijai, be Šv. Mato gimnazijos, taip pat išsakė Kauno Vandos Tumėnienės ugdymo centras, jį norima prijungti prie Kovo 11-osios gimnazijos, ir Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla-daugiafunkcis centras, šį siūloma jungti prie Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos. Kadangi šiuos planus palaikė Švietimo ir mokslo ministerija, mokyklas numatoma reorganizuoti.
Savivaldybė taip pat ketina Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklą ir Kauno jaunimo mokyklą prijungti prie Kauno suaugusiųjų mokymo centro. Lopšelį-darželį „Eglutė“ rengiamasi prijungti prie „Nemuno“ mokyklos-daugiafunkcio centro, 6-ąjį lopšelį-darželį – prie Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos, ši ir iki šiol įgyvendino ikimokyklinį ugdymą. Tiek lopšelis–darželis, tiek A. Puškino gimnazija yra skirti tautinėms mažumoms.
Savivaldybės teigimu, mokyklų bendruomenės reorganizacijai pritarė. Tačiau J. Žemaičio–Vytauto mokykos atstovas teigė, kad informacijos apie reorganizacijos planus bendruomenės sulaukė labai vėlai, todėl nespėjo pasirengti ir pateikti pasiūlymams.
Nuo balsavimo siekė nusišalinti keturi tarybos nariai, tačiau po konservatorių pasitraukimo kilus grėsmei, kad nesusidarys kvorumas (posėdžio dalyvių skaičius, leidžiantis nutarimus laikyti galiojančiais), pirmininkė Rasa Šnapštienė pakvietė balsuoti dėl minėtų narių dalyvavimo svarstant projektą. Keturių tarybos narių nusišalinimui taryba nepritarė.
Nepaisant nemažo kai kurių bendruomenių ir tarybos narių pasipriešinimo, konservatorių frakcijos boikoto, galiausiai ugdymo įstaigų tinklo pakeitimams, kuriuo įvykdomi minėti mokyklų pertvarkymai, buvo pritarta. 19 tarybos narių balsavo „Už“ ir du susilaikė.
