Tradicinėje susitikimų vietoje prie fontano Laisvės alėjoje – šįvakar kai kas stipriai kitaip – netoliese esantys „Pieno centro” rūmai mirguliuoja įvairiausiomis spalvomis, o šalia pastato sklinda raminanti muzika.
Tai festivalio „Spalvotas Kaunas” instaliacija, kuria siekiama primirštus istorinius Kauno pastatus – prikelti naujam gyvenimui. Modernistinio stiliaus „Pieno centro“ rūmai, 1931-1934 m. kurti architekto Vytauto Lansbergio-Žemkalnio, penktadienį nušvito pagal specialiai sukurtą dizainerės Barboros Giliūtės kompoziciją.
Ne taip senai pastate veikė KTU padalinys, o šiuo metu jis gerokai stokoja gyvybės, rūmų ateitis kol kas nėra aiški.
Portalo žurnalistai pakalbino reginiu sustojusius pasigrožėti kauniečius, šalia fontano būriavosi ir seni, ir jauni, nemažai stoviniavo šeimų su vaikais, o tradicinėje miesto vietoje paskyrusieji pasimatymą, liko dar labiau nudžiuginti, mat tokį vaizdą išvysi ne kasdien.
Kaunietis Gintautas tikino ėjęs pro šalį ir apie akciją nežinojęs, tačiau stabtelėjęs apsidairyti, ko gi tiek žmonių būriuojasi prie fontano ir dar galvas užvertę. „Sustojau ilgam, vaizdas džiugina – smagios spalvos, muzika irgi patinka, nes nerėkaujanti. Puiki idėja, atgaivina senus prisiminimus, juk anksčiau čia pirkdavau pieną! Tik pastebiu, kad tokiems seniems pastatams reikia remonto, atsinaujinimo”, – kalbėjo Gintautas ir pasvarstė kad atgimti derėtų ne tik „Pieno centro“ rūmams, bet ir buvusiam legendiniam restoranui „Metropolis”, viešbučiui „Versalis”, taip pat tolesnių rajonų pastatams, tarkim, seniesiems Panemunės mediniams namukams.
Su drauge stoviniavusi Tatjana Jurgelevičienė tikino, kad šis pastatas atrodo įspūdingiau, nei praėjusią savaitę švytėjęs Centrinis paštas. „Spalvos suburia žmones, smagu ir vaikams parodyti. Tai senas pastatas, dar menu čia veikusią pieno parduotuvę, būdavo prekiaujama sūriu, pienu, o kiek toliau, už dabartinės vaistinės, veikė Pieno baras. O jame – pasaka: karštas pienas, įvairiausios bandelės, koldūnai, ech, nostalgija… Žmonių ten būdavo sausakimša, susitikdavome su draugais, o jau kakavos gardumas, kepinių skanumas!”, – mena T. Jurgelevičienė.
Pasiteiravus, kokius dar pastatus derėtų prikelti antram gyvenimui, pašnekovė pirmiausiai prisiminė vaikų kavinę „Pasaka”. „Viduje buvo stiklo mozaikos su lietuviškomis pasakomis, tarkim „Jūratė ir Kąstytis”. Gaila, kad tai jau praeitis, be reikalo nugriovė, o visi vaikus vesdavome, jie iškart į spalvotą namelį skubėdavo pakliūti”, – mena kaunietė.
Su šypsena į pastatą žvelgianti Genė Vileišienė irgi palaiko idėją: „Labai puiku, gražu, tiesa, muzika galėtų būti linksmesnė, nes liūdina. Anksčiau čia pati pirkdavau pieną, kaip ir daugelis, o ir gyvenau netoliese. Išvis, pastebiu, kad Kaunas labai gražėja, norėčiau, kad čia vėl sugrįžtų „Pieno centras”, – kalbėjo G. Vileišienė.
Jos svarstymu, Kaune būtų gerai atgaivinti „Tulpės” kavinę, „Metropolio” restoraną. „Tai buvo vietos su istorija ir savo dvasia”, – pridūrė pašnekovė.
Lėtai link fontano žingsniuodamas Andrius taip pat sustojo pasigrožėti: „Gera iniciatyva, atgaivina pastatus, vaikai su šeimomis sustoja, siūlyčiau atgaivinti Laisvės alėjos antruosius aukštus”, – teigė Andrius.
Spalvų šėliones ant „Pieno centro” rūmų galima išvysti visą savaitgalį – lapkričio 11-13 dienomis, nuo 18 val. iki gilios nakties.
