Artėjant kitąmet vyksiantiems savivaldybių rinkimams, tenka paplušėti, ieškant kandidatų į merus, o viena iš priežasčių, dėl kurių politikai nesiveržia kandidatuoti į šią poziciją – nekonkurencingos algos, Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo leisti merams užsidirbti papildomai.
„Dabar politiniame gyvenime tam tikrų išlygų turi ūkininkai, akademinį, kūrybinį darbą dirbantys asmenys. Turiu omeny, kad kai kurie politikai gali rašyti knygas ar eiles, kai kas dainuoja ir gauna už tai papildomą atlygį. Manau, kad tą pačią galimybę reikėtų suteikti ir merams“, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Pagal dabartinę tvarką, didžiausią įtaką merų ir vicemerų algoms turi sukauptas stažas valstybės tarnyboje, gyventojų skaičius savivaldybėje, skelbia portalas LRT.
Miestų ir rajonų savivaldybių merai ir vicemerai yra valstybės politikai, kurių darbo užmokestis, kaip nurodoma Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Pareiginė alga apskaičiuojama, pareiginės algos koeficientą padauginus iš pareiginės algos bazinio dydžio. Bazinis dydis šiuo metu yra 181 Eur, o merų ir vicemerų atlyginimams taikomas pareiginės algos koeficientas priklauso nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje, kurioje dirba merai ir vicemerai, – kuo didesnis gyventojų skaičius, tuo didesnis pareiginės algos koeficientas taikomas tos savivaldybės mero ir vicemero algoms.
Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams pareiginės algos koeficientas didinamas 4 proc., o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams pareiginės algos koeficientas didinamas 5 proc.
LSA prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras, socdemas M. Sinkevičius neabejoja, kad merų atlyginimai Lietuvoje yra nekonkurencingi, neadekvatūs, vertinant jiems tenkančias atsakomybes, užduotis. Anot jo, dėl tokios situacijos į vietos valdžią nesiveržia jauni, ambicingi ir kompetencijų turintys asmenys.
„Jeigu aš, Jonavos meras, uždirbu apie 2000 eurų, jei Vilniaus meras uždirba apie 2300–2400 eurų po mokesčių, tai nežinau, ar tokie atvejai žmonėms daro įspūdį, žinant, kokia ekonominė situacija Lietuvoje, kokie apskritai vadovų atlygiai yra ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje“, – sakė M. Sinkevičius.
Anot Kauno savivaldybės pateikiamų duomenų, Kauno miesto mero Vidutinis mėnesinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis 2022 m. III ketvirtį buvo 3680 eurų neatskaičius mokesčių.
„Įsivaizduokite Vilniaus mero atlygį ir milijoninį savivaldybės biudžetą, visą savivaldybės aparatą. Ir už tai mokami 2400 eurų? Gal kai kam tai atrodo labai gera alga, bet šiaip jau neadekvatu. Tokia situacija ir lemia tai, kad į politiką, į vietos valdžią nesiveržia nauji, jauni, perspektyvūs, ambicingi žmonės“, – LRT.lt komentavo Jonavos meras.
Įstatyme numatyta, kad merų, vicemerų algoms taikomą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis neturi viršyti 30 proc. pareiginės algos. Kitaip tariant, ilgiausiai valstybės tarnyboje pradirbę merai gali tikėtis didesnių algų.
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas valstybės tarnybos klausimais Vitas Vasiliauskas pažymėjo, kad valstybės tarnybos pertvarkoje numatytas valstybės tarnautojų, valstybės politikų, tarp kurių – ir merų bei vicemerų, algų didinimas, atlyginimų skaičiavimo mechanizmo keitimas. Pokytis įsigaliotų po rinkimų, tai yra, 2023 metais.
