Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko gyventojai – antrojo pagal didumą Lietuvos miesto savivaldybei pavaldžios AB „Kauno energija” klientai – už būstų šildymą centralizuotai tiekiama šiluma lapkritį mokės po 9,19 ct už kWh.
Bendrovė savo internetiniame puslapyje nurodo ir šilumos kainą, drauge su 9 procentų pridėtinės vertės mokesčiu, – 10,02 ct/kWh. Tačiau to PVM gyventojams mokėti nereikia, nes taip dar spalio mėnesį tą nusprendė ne įmonės steigėja – Kauno miesto savivaldybė, o Lietuvos Respublikos Seimas, mažindamas visos šalies gyventojams energetinės (ir kitokios) krizės uždėtą finansinę naštą. Seimui pritarus, pridėtinės vertės mokesčio nulinis tarifas šilumai bus taikomas tiek šį, tiek ateinantį šildymo sezonus.
Iš viešai „Kauno energijos” pateikiamos pastarojo dešimtmečio kainų palyginimo skirtingais metais lentelės akivaizdu, jog brangiausiai centralizuota šiluma gyventojams kainavo 2012-ųjų lapkritį, tačiau tuomet kaina buvo mažesnė nei šiuo metu, – 8,67 ct/kWh.
Pigiausiai šildytis namus ar butus Kauno savivaldybės įmonės centralizuotai tiekiama šiluma kauniečiams, taip pat gretimo su Kaunu bei Jurbarko rajonų gyventojams, kainavo pernai lapkritį, – 4,11 ct/kWh (be PVM). Skirtumas tarp pernykštės bei šiemetinės šilumos kainos iš tiesų yra nemažas, – 5,08 ct/kWh.
Portalas „Kas vyksta Kaune” primena, jog už 2022-ųjų spalį „Kauno energijos” patiektą šilumą, kuri buvo suvartota, gyventojams tenka mokėti pagal AB „Kauno energija” valdybos sprendimu nustatytą tarifą – 9,50 ct/kWh. Lapkritį šis tarifas – 0,31 ct/kWh mažesnis. Ar viltinga šilumos kainų mažėjimo tendencija išliks ir toliau, vartotojai netruks įsitikinti ateinančią žiemą.
Bet kokiu atveju vartotojams dera įsiminti, kad pridėtines vertės mokesčio nulinis tarifas Seimo sprendimu, du šildymo sezonus bus taikomas ir mokant už centralizuotai tiekiamą karštą vandenį. Todėl iš įmonės „Kauno energija” nurodomų internete dviejų tarifų dera rinktis mažesnį, tą, kuris paskaičiuotas be PVM.
Šių metų lapkritį „Kauno energijos” tiekiamo karšto vandens kainos, lyginant su taikytomis spalį, nustatytos keliais centais mažesnės. Įmonės paskaičiavimais, Kauno mieste bei Kauno rajono Garliavoje, Akademijoje ir Domeikavoje gyvenantiems vartotojams reikės mokėti po 6,26 euro už patiektą 1 kubinį metrą vandens.
Kauno r. Ežerėlio bei Raudondvario, Neveronių ir Girionių karšto vandens vartotojams jis kainuos 7,82 euro už 1 kub.m, o Jurbarke „Kauno energijos” tiekiamas karštas vanduo vartotojams atsieis 7,94 euro už 1 kub. metrą vandens.
Pridėtinės vertės mokesčio tarifą, mokant už būstų šildymą ir karštą vandenį (kas bendrai kažkodėl ne taip seniai pradėta vadinti „miesto šiluma”, nepaisant to, kad gal gyveni gan tolokai nuo Kauno,) galima kuriam laikui pamiršti. Nors ir be jo dabar kainos aukštos, tačiau tiek šią, tiek kitą žiemą, tiksliau – du vienas paskui kitą sekančius šildymo sezonus, kurių pradžia – spalio 1-oji, pabaiga – paskutinė balandžio diena, minimas PVM gyventojams lygus 0.
Deja, dabartinis laikmetis – toks, kad daugeliui vartotojų taupyti tenka ir šilumą, ir karštą vandenį, tiksliau, – pinigus už juos ar kitus dalykus. Nes, kaip vakar viešai paskelbta, per keletą mėnesių trečdaliu pabrango minimalus maisto prekių krepšelis. Pabrango ir kiti normaliam, kaip dabar madinga sakyti, oriam, gyvenimui, būtini pirkiniai bei paslaugos. Todėl vis daugiau pirkėjų priversti kai ko iš viso atsisakyti arba „medžioti kainų nuolaidas”.
