Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris siekė išsiaiškinti dėl slapta įrašyto garso įrašo, kaip įrodymo civilinėje byloje. „Tarp manęs ir draugo vyksta konfliktas. Ketinu kreiptis į teismą, tačiau jau dabar pradedu rinkti įrodymus. Ar teismas priims ir vertins garso įrašus, kurie yra padaryti be jo sutikimo?“ – plačiau klausimą pateikė skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos nuostatos, kurios saugo žmogaus teisę į privatų gyvenimą, gina asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamybę, draudžia savavališkai ar neteisėtai kištis į žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą, saugo žmogaus būsto neliečiamybę, draudžia įeiti į asmens būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, ir kt.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtintos įrodinėjimo priemonės, kuriomis be kita ko, gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų.
Šios įrodinėjimo priemonės pasižymi tam tikra specifika, nes įrodinėjimo procese naudojantis techninėmis priemonėmis gali būti pažeistos asmens neturtinės teisės ir vertybės, įtvirtintos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose.
Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), teismas visada tokiu atveju tiria ginčijamų įrašų padarymo aplinkybes ir vertina, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis.
Įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas, vertindamas garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma vertina, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą.
Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta.
Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis.
Tačiau būna atvejų, kai teismas nepripažįsta garso įrašo kaip įrodymo. Pavyzdžiui, paskolos sutarties sudarymo faktui įrodyti ieškovė, prasidėjus teismo procesui, atvyko į atsakovo namus ir savo iniciatyva rinko įrodymus, specialiai pateikdama tokius klausimus, kad gautų sau naudingus atsakymus, toks garso įrašas nebuvo pripažintas leistina įrodinėjimo priemone, kadangi toks įrodymų rinkimas faktiškai atitiko operatyvinės veikos priemones, kurias gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstamas ir paprasto buitinio pokalbio įrašas, padarytas visiems prieinama įrašymo technika, jeigu yra siekiama tik apginti savo pažeistas teises.
Šeimos teisiniuose ginčuose yra taikoma didesnė teisės į privatumą apsauga, todėl nagrinėjant šeimos ginčus įstatymas numato teismo posėdžių viešumo principo išimtį.
Dėl šios priežasties, kai yra nagrinėjama šeimos byla ir įrodinėjimo dalykas (faktinės aplinkybės) yra susijusios su duomenimis ir faktais apie šalių šeimos gyvenimą, jų elgesį šeimoje, pripažįstama, kad teisė į privatumą nėra absoliuti ir proceso dalyviai, įrodinėdami savo reikalavimus ir atsikirtimus, gali remtis atitinkamais duomenimis apie privatų žmogaus gyvenimą.
Taigi, slaptai (be kito asmens sutikimo) įrašytas garso įrašas tam tikrais atvejais gali būti leistinas teisminio proceso metu. Teismas kiekvienu individualiu atveju vertina ar pateiktas įrodymas yra svarbesnis nei teisė į privatų gyvenimą ir ar minėta teisė nėra pažeidžiama daugiau nei yra būtina kiekvienos bylos kontekste.
