Įgyvendinant Lietuvos savivaldybių asociacijos vykdomą projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“, kurį iš dalies finansuoja Norvegijos finansiniai mechanizmai, nuo liepos vidurio rengiami mokymai kiekvienos savivaldybės specialistams, susijusiems su vaiko gerove ir saugumu.
„Mokymuose dalyvavo įvairių sričių specialistai, kurie dalinosi savo profesine patirtimi bei įžvalgomis. Per užsiėmimus buvo pateikiamos realios praktinės situacijos, kurias analizuojant buvo skatinamas mokymų dalyvių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus“, – įspūdžiais apie mokymus dalijasi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Andriuškienė.
Per mokymus pristatomas ir įgyvendinant projektą rengiamas ankstyvosios intervencijos modelis.
Šio modelio rengimo vadovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vyr. konsultantės Jūratės Griciūtės teigimu, Lietuvoje kuriamas naujas kiekvieno vaiko gerovės ir reikiamos pagalbos užtikrinimo įrankis, keičiantis požiūrį į vaiką ir jo šeimą, pabrėžiantis vaiko poreikių tenkinimo svarbą. Vadovaujantis Norvegijos ir kitų užsienio šalių patirtimi kuriamo modelio esmė – orientacija ne į problemas, bet į rizikų vertinimą, kad būtų kuo anksčiau pastebėti požymiai, rodantys, jog tam tikroje srityje gali būti grėsmė vaiko gerovei.
„Ankstyvosios intervencijos modelis yra įrankis, skirtas vaiko gerovės situacijai įvertinti. Jis padės visiems specialistams „kalbėti viena kalba“, o taip pat dėmesį orientuoti į tuos pačius rizikos faktorius, kas lengvins tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ir padės užtikrinti ankstyvąją prevenciją šeimose. Tai metodinis „įrankis“, kurio iki šiol nebuvo ir specialistams labai trūko, – ankstyvosios intervencijos modelį apibūdina E. Andriuškienė. – Mokymų metu modelį bandėme taikyti praktiškai, analizuojant konkrečios šeimos situaciją. Rizikų vertinimo lentelė ir faktorių suvestinė leido išsamiai įvertinti vaiko ir šeimos situaciją, spręsti dėl socialinių paslaugų poreikio vaikui ir šeimai. Kadangi įrankis buvo naudojamas pirmą kartą, situacijos vertinimas galimai užtruko ilgiau, nes nebuvome išsamiai susipažinę su rizikos faktoriais.“
Rugsėjo 20 dieną vykusiame projekto stebėsenos komiteto posėdyje, kuriame buvo apžvelgti nuveikti darbai, buvo pabrėžta, kad ankstyvosios intervencijos modelis, atsižvelgiant į mokymų dalyvių pastabas ir pasiūlymus, tobulinamas. Be to, baigus projektą ankstyvosios intervencijos modelis bus išbandytas penkiose pilotinėse – Kauno ir Alytaus miestų, Alytaus ir Telšių rajonų ir Elektrėnų – savivaldybėse, o tai leis modelį dar labiau patobulinti ir supaprastinti. Kad darbuotojams būtų paprasčiau modelį naudoti, stebėsenos komiteto posėdyje buvo pasiūlyta jį automatizuoti, kas leistų vietoje naudojant išmanųjį telefoną jį užpildyti.
Įgyvendinant projektą rengiama ir stebėsenos komiteto posėdyje pristatyta ir ankstyvosios intervencijos modelio stebėsenos metodika, kas sudarys galimybes sukurtą įrankį pastoviai tobulinti, nes, kaip pabrėžia J. Griciūtė, net pati tobuliausia metodika turi būti keičiama, atsižvelgiant į gyvenimo pokyčius.
