Mėgstantys parūkyti kanapių (marihuanos) po Naujųjų metų rizikuos būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir net atsidurti kalėjime. Už kanapių vartojimą nebebus galima bausti administracine tvarka.
Nuo Naujųjų nelieka nuo sovietmečio galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK). Vietoje jo įsigalioja Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). Dalis su narkotinių medžiagų vartojimu susijusių reguliavimų buvo išbraukti ir liko tik Baudžiamajame kodekse (BK).
Pagal BK, tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
Nuo atsakomybės bus atleidžiami tik tie, kurie savo noru kreipėsi į medikus pagalbos ar savanoriškai į valstybės instituciją atidavė neteisėtai turėtas narkotines ar psichotropines medžiagas.
Iki šiol už narkotikų vartojimą buvo galima atsakyti ir administracine tvarka. Pagal susiformavusią praktiką, už narkotinių medžiagų vartojimą teismai paprastai taikydavo ATPK, o nustačius nedidelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio laikymą ar įgijimą – BK. Taigi tokiais atvejais buvo leidžiama atsižvelgti į aplinkybes.
Nuo šiol tokios galimybės nebus, nes visas reguliavimas, susijęs tiek su nedidelio, tiek su didelio kiekio neteisėtu medžiagų laikymu ar platinimu, lieka tik BK.
Liberalė: Vakarų valstybėse elgiamasi kitaip
„Man atrodo, labai didelis skirtumas, ar būti nubaustam baudžiamąja, ar administracine tvarka. Baudžiamojo kodekso sankcijos kur kas griežtesnės, netgi numatomas laisvės atėmimas. Visose Vakarų valstybėse einama, ypač mažo kiekio, reguliavimo liberalesniu keliu, o mes, užuot susikoncentravę į realią kovą su didelių narkotikų mastų platinimu, baudžiame smulkius pažeidėjus labai sunkiomis bausmėmis“, – stebisi Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė.
Ji sakė per Vyriausybės valandą šį klausimą uždavusi vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui ir teisingumo ministrei Mildai Vainiutei. Teisingumo ministrė į šį klausimą atsakyti nesugebėjo, iš vidaus reikalų ministro parlamentarė išgirdo, kad šis nemato problemos.
A. Armonaitė Seime įregistravo ANK pataisą, kuria siūloma dalį reguliavimo palikti ANK. Taip ir toliau už narkotinių medžiagų vartojimą būtų galima atsipirkti administracine tvarka.
„Bendravau su įvairiais teisininkais – iki šiol buvo langelis, galimybė, atsižvelgus į aplinkybes, bausti ir administracine tvarka. Mano pasiūlymas nėra liberalizavimas, dekriminalizavimas, tai palikimas galimybės atsižvelgus į aplinkybes bausti ir administracine tvarka“, – aiškina politikė.
S. Šedbaras: už suktinės užsirūkymą niekas iš karto nesodins
„Turbūt kad už suktinės užsirūkymą niekas iš karto nesodins, o jei tokių atsirastų, reikia naikinti sankcijoje laisvės ribojimą, palikti tik baudą arba viešuosius darbus, kad būtų galima grąžinti į administracinę atsakomybę“, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.
Pasak S. Šedbaro, už narkotikų sritį – pradedant auginimu, baigiant prekyba – bausmės labai griežtos. Tai lemia ir pavojus visuomenei. Parlamentaro aiškinimu, po vieną straipsnį niekas nekilnojo – tai, už ką buvo numatytas administracinis areštas, automatiškai pateko į BK. Komitetas Teisingumo ministerijos prašė atlikti reviziją ir peržiūrėti, kad kai kurie straipsniai nebūtų per daug griežti.
S. Šedbaro aiškinimu, baudžiamasis procesas dar ir brangesnis. S. Šedbaras sako, kad klausimą svarstys ir tikrai įmanoma grįžti atgal prie administracinės atsakomybės.
Teisininkas: daug kur Europoje už narkotikų turėjimą savo reikmėms nebaudžiama
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Gintautas Sakalauskas sako, kad administracinės atsakomybės už narkotikų įsigijimą ar laikymą atsisakymas teisine prasme yra svarbus pakeitimas, bet praktine prasme nėra labai reikšmingas.
„Reikalas tas, kad esant neaiškumui, kada taikyti administracinę, o kada – baudžiamąją atsakomybę, teisėsauga ir teismai faktiškai elgiasi savo nuožiūra. Statistika rodo, kad administracinė atsakomybė tokiais atvejais taikoma labai retai – maždaug 100 atvejų per metus, o baudžiamoji atsakomybė taikoma daug dažniau. Ir dabar galiojantis ATPK, ir naujasis ANK numato labai keistą nuostatą, kad asmuo atsako administracine tvarka, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Tai yra įstatyminė nuostata, bet, mano supratimu, ji prieštarauja konstituciniam proporcingumo ir ultima ratio (paskutinės priemonės) principui, nes pirmiausia turėtų būti taikoma švelnesnė atsakomybė, o švelnesnės šiuo atveju yra administracinės nuobaudos. Kitaip tariant, praktikoje net ir panaikinus administracinę atsakomybę už „nedidelį kiekį“ mažai kas keisis“, – aiškina teisininkas.
Pasak G. Sakalausko, problema dar yra ir kitur – riba tarp nelegalaus narkotiko „vartojimo“ ir „laikymo“ bei įsigijimo yra labai trapi ir neaiški. Jei žmogus rūko „žolę“, tai jis tuo pat metu ją ir vartoja (administracinė atsakomybė), ir „laiko“ (baudžiamoji atsakomybė). Bet ši painiava ir tuo pačiu galimybė teisėsaugai ir teismams praktikoje elgtis savo nuožiūra yra ir pagal dabartinį reglamentavimą, ji išliks ir įsigaliojus naujajam ANK.
Pasak G. Sakalausko, jeigu pažvelgtume į kitas Europos šalis, daugumoje jų už nelegalių narkotikų turėjimą savo reikmėms nėra baudžiama – arba tai numatyta baudžiamuosiuose, arba baudžiamojo proceso kodeksuose, arba netgi tik rekomendacijose.
„Yra akivaizdu, kad nubausti bent jau didesnę dalį jų turinčiųjų yra neįmanoma, tai neekonomiška, neracionalu ir neturi jokios prasmės. Tuo pačiu stengiamasi atverti kiek įmanoma daugiau galimybių gydytis priklausomybes asmenims, kuriems to reikia. Bet, žinoma, kad už prekybą nelegaliais narkotikais yra baudžiama.
Kitaip tariant, politikai ir įstatymų leidėjas neturi ir negali užmerkti akių prieš esančią realybę, „šienauti visus vienodai“, labai dažnai besiremdamas vien tik stereotipais, baimėmis ir tik imituodamas problemos sprendimą. Sprendimai čia išties sudėtingi, reikia tyrimais paremto žinojimo ir diskusijos“, – sako VU docentas.
Ispanei atsirūgo net mažas kanapių kiekis
Nauja tvarka aktuali ir į Lietuvą atvyksiantiems svečiams iš užsienio, mat kai kuriose šalyse kanapės legalizuotos arba už jų vartojimą savo reikmėms nebaudžiama.
Vasarą DELFI aprašė istoriją, kada SOS vaikų kaime savanoriaujanti 27 metų Maria Del Mar Castano Domene, muitinės kriminalistams įkliuvusi su mažu kiekiu kanapių, gavo įspūdingo dydžio baudą.
Vilniaus apygardos teismas užsienietę pripažino kalta ne tik dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, bet ir jų atsisiuntimo į Lietuvą kontrabandos būdu. Už tai Mariai Del Mar Castano Domene skirta 100 MGL bauda. Kadangi ispanė parą praleido už grotų, o tai yra prilyginama 2 MGL, nuteistajai skirta 98 MGL (3 690 Eur) bauda. Ją teismas leido sumokėti per dvejus metus.
Perspėja: nuo kanapių išsivysto priklausomybė
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas savo interneto tinklalapyje pateikia informaciją apie kanapes ir jų žalą.
9 proc. kanapių vartotojų išsivysto priklausomybė nuo kanapių. Ši tikimybė padidėja iki 16 proc., jei kanapes vartoti pradedama paauglystėje, ir išauga iki 25-30 proc., jei vartojama kasdien.
2011 m. duomenimis, Lietuvoje beveik kas penktas 15-16 metų amžiaus jaunuolis bent kartą gyvenimą yra naudojęs kanapes.
Kanapės Lietuvoje yra dažniausiai naudojamas narkotikas. Vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo kanapių, avarijos tikimybė padidėja 2-3 kartus. Kanapių vartotojus kamuoja daug tų pačių kvėpavimo problemų, su kuriomis susiduria ir tabaką rūkantys asmenys – nuolatinis kosulys ir dažnesni peršalimai.
Dėl kanapių poveikio smegenims suprastėja trumpalaikė atmintis, suvokimas, sprendimų priėmimas bei motoriniai įgūdžiai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
