Nemune, svarbiausiame Lietuvos vidaus vandenų kelyje, planuojama atgaivinti krovininę laivybą. Sąlygas naudotis šia ekologiška ir nebrangia transporto rūšimi užtikrins šių metų viduryje Kaune baigiama įrengti Marvelės krovininė prieplauka ir tolesnė vidaus vandenų infrastruktūros plėtra.
Panaudojant ES investicijas birželio mėnesį baigiamas apie 2,8 mln. eurų vertės pirmasis Marvelės krovininės prieplaukos statybų etapas. Bus sukurta tarptautinius reikalavimus atitinkanti infrastruktūra: įrengta 120 m ilgio krantinė, 1 ha ploto sandėliavimo aikštelė, įvestas vandentiekis, pakloti vidaus elektros tinklai, nutiesti privažiavimo keliai.
„Turėsime prieplauką, galinčią aptarnauti įvairiausius krovinius – konteinerius, birias ir statybines medžiagas, medieną, netgi didelių gabaritų ir sunkiasvorius krovinius.“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Prieplauka bus, laivų – ne
Užbaigus Marvelės prieplaukos statybų pirmąjį etapą, koncesijos pagrindais planuojama pritraukti verslą. Jau šiais metais bus skelbiamas konkursas, kurio metu bus ieškoma ne tik investuotojų iš Lietuvos, bet taip pat ir užsienio. Antrajame statybų etape verslininkai įsirengs sandėlius, kranus tam, kad galėtų būti pradėta krovininė laivyba.
Tačiau, tinkamai įrengus Marvelės prieplauką, išlieka kita problema – šiuo metu nėra laivų, kurie galėtų plaukioti Nemunu. Kaune vykusios konferencijos „Laivyba vidaus vandenų keliais: patirtis, perspektyvos, nauji iššūkiai“ dalyviai tikino, jog tai ne Vidaus vandens kelių direkcijos reikalas.
Planuojama vasaros viduryje pirmąjį parodomąjį plaukimą daryti su turima barža, o vėliau iš kur gauti laivus, bus verslininkų valioje. Tikimasi, kad atsiras baržų poreikis, tad kiti verslininkai pasinaudos ša niša ir pradės baržas gaminti.
Kol kas ne visa trasa pritaikyta laivybai
Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda priskiriamas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams. Tačiau jo infrastruktūra kol kas nepakankamai išplėtota: nėra jungčių su kitomis transporto rūšimis, nepakanka prieplaukų, ne visų ruožų infrastruktūra atitinka šiuolaikinius laivybos reikalavimus. Pasak viceministro, naujos krovininės prieplaukos statyba Kaune yra vienas prioritetinių vidaus vandenų infrastruktūros plėtros projektų.
Vidaus vandenų transportas yra labiausiai tausojantis aplinką, o krovinius juo galima gabenti maždaug perpus pigiau nei sausumos keliais. Skaičiuojama, kad viena 1000 tonų talpos barža gali sutalpinti 40-ies vilkikų krovinį. Toks krovinių gabenimo būdas naudingas ir daugeliu kitų aspektų: mažės sunkiųjų transporto priemonių skaičius automobilių keliuose, taigi bus palankesnės sąlygos saugiam eismui, mažės aplinkos tarša.
ES transporto politikoje numatyta, kad iki 2040 metų geležinkelių arba vandens transportu turi būti gabenama ne mažiau kaip 50 proc. krovinių, kurie yra vežami daugiau nei 300 km atstumu. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje numatytas uždavinys – plėtoti Nemuno upės, Kuršių marių ir kitus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, gerinti vidaus vandenų ir kitų transporto rūšių sąveiką.
Dėl nepakankamos infrastruktūros krovininė laivyba Nemuno upe beveik nebevyksta nuo 1993 metų.
Siūlymuose – atkurti ir pramoginę laivybą
Konferencijos dalyviai siūlo koncentruotis ne tik į krovininę laivybą. Vyriausybė pritarė pagrindinį Lietuvos vandens vidaus kelią pratęsti iki Kauno hidroelektrinės, tad atsiveria didesnės galimybės vykdyti pramoginius reisus.
Šiltuoju metų laiku Nemunu plaukioja laivas nuo Vytauto bažnyčios iki Kulautuvos, tačiau išvalius Nemuną, tikimasi, kad bus atkurtas maršrutas Kaunas – Nida. Be to, laivybos atkūrimo Nemune entuziastai tikina, jog ties Karaliaus Mindaugo prospektu galėtų atsirasti dar viena laivų prieplauka, skirta vykdyti pramoginius pasiplaukiojimus.
„Rengiant miestų teritorijų planavimo dokumentus, numatyti vandens transporto innfrasstruktūros plėtrą. Kauno mieste, ties pėsčiųjų tiltu, numatyti vietą pagrindinei Nemuno pramoginių laivų prieplaukai“, – skelbiama konferencijos „Laivyba vidaus vandenų keliais: patirtis, perspektyvos, nauji iššūkiai“ rezoliucijoje.
