Praėjusiame amžiuje Nemuno gatvė pasižymėjo kaip nelegalių linksmybių vieta. Šioje gatvėje plaštakės priimdavo savo klientus. Tiesa, seniau gatvė vadinosi kitaip, tačiau dėl prostitučių veiklos buvo pervadinta.
Istorikas Mantas Daukšas pasakoja, jog seniau Nemuno gatvė turėjo kitą pavadinimą. Klaipėdos gatvė pervadinta į Nemuno gatvę, nes klaipėdiečiai pradėjo skųstis, jog tai kenkia jų miesto vardui.
„Anot J.K. Belecko, sužinoję, jog ši gatvė Kaune garsėja kaip prostitučių gyvenamoji ir darbo vieta, klaipėdiečiai puolę rinkti parašus, kad būtų pakeistas gatvės pavadinimas, nes pasak jų, blogi atsiliepimai apie gatvę gadina Klaipėdos įvaizdį. Reaguodama į tai, Kauno valdžia parinko kitą – Nemuno gatvės pavadinimą“, – pasakojo istorikas.
Niūri ir tik viešnamiams tinkama vieta
Anuomet Nemuno gatvėje įvykdavo nemažai kriminalinių nusikaltimų, tad vietiniai gyventojai vengdavo šios vietos. O ir pats gatvės vaizdas neteikė nei saugumo, nei pasitikėjimo jausmo šia vieta. Šaltiniuose minima, jog Nemuno gatvė buvo tamsi ir niūri, tad čia užeidavo tik sekso ištroškę vyrai.
„Akmenimis grįsta, šaligatviai pairę… Namai daugiausia mediniai, šalia jų tamsūs, gilūs kiemai su užkaboriais. Kiemuose smurgso maži nameliai, kurių durys aplaužytos… langai žemučiai, prieangiai negrįsti… Iš jų patenki į “skirstymo punktus” – į atskirus kambarėlius, kurie dažniausiai lentų siena, neretai ir antklodėmis pertverti. Kambarėlių įrengimas vienodas, lyg ligoninių palatos: lova, stalelis, viena kėdė, didelė praustuvė, sienoje – pora vinių… Lovos kietos, tvirtais dugnais, aptiesalai nešvarūs. Paluby spingso 15 žvakių elektros lemputės. Oras tvankus, atsiduoda puvėsiais, pelėsiais ir dar kitu raugu”. Tai buvo tikra Kauno kloaka – be kanalizacijos, vandentiekio, su būdelėmis ir pamazgų duobėmis kiemuose“, – savo knygoje „Nuodėmių gatvė“ rašė žurnalistas J.K. Beleckas.
Pažymima, jog Nemuno gatvėje prostitutės amatu užsiminėdavo ir nepilnametės iš visos Lietuvos. Čia merginos atkeliaudavo genamos skurdo ar noro padėti pasiligojusiems tėvams. Nemuno gatvės viešnamius lankė visokie girtuokliai, darbininkai ir daug kareivių, o inteligentai čia retai užklysdavo.
Dėl specifinio gyvenimo būdo, žmonės Nemuno gatvėje neužsibūdavo labai ilgą laiko tarpą. Gan didelė šios gatvės gyventojų dalis nebuvo pastoviai čia gyvenantys asmenys. Kitą dalį sudarė, dažniausiai žydų tautybės pagyvenusios moterys, kurios ir laikydavo bordelius, bei buvo vadinamos „matronomis“.
Klestėjo legalus amatas
M. Daukšas pasakoja, jog priešingai nei dabar, tarpukario Lietuvoje viešnamiai (arba kaip tada vadinta bordeliai) buvo legalūs, tad ir prostituciją iš dalies galėtume laikyti legalia, juolab, kad šio amato moterys turėjo policijai atiduoti pasus, o mainais gaudavo registracijos knygeles geltonais viršeliais („geltoną bilietą”) su prostitucijos reglamentavimo taisyklėmis.
„Taisyklės ribojo viešnamių veiklą drausdamos viename bute gyventi daugiau kaip dviem prostitutėms, o name – keturioms. 1935 m. Lietuvoje buvo uždrausta laikyti viešnamius, tačiau „individualiai“ veiklai durys nebuvo užtrenktos. Paskelbus šį įstatymą, Nemuno gatvėje policija, kaip rašė to meto spauda, „išdraskė 10 lizdų su 60 fėjų“, teikusių šios gatvės rajono gyventojams triukšmingą, bet pelningą gyvenimą. Prostitutės pabiro po miestą. Štai tuomet sužydėjo pigūs viešbučiai, viešnamiai „ant ratukų“ ir pan. Tuo pačiu baigės ir Nemuno gatvės skandalingoji gyvenimo dalis“, – gatvės tamsiuosius laikus piešė istorikas M. Daukšas.
Gyvenimas Nemuno gatvėje pradeda šviesėti
Pradėjus tiesti kanalizaciją, po truputį pradėjo šviesėti ir Nemuno gatvės vaizdas. 1924 metais Laisvės alėjoje bei dalyje senamiesčio gatvių buvo pradėta tiesti kanalizacija, o 1928 metais – vandentiekis. Darbai buvo vykdomi nenaudojant įmantrios technikos, tačiau tai gerokai prisidėjo prie miesto vystymosi.
„Iki tol, gyventojai naudojosi kiemuose esančiais šuliniais, ar Nemuno vandeniu. Tas pats Nemunas tarnaudavo ir vietoj kanalizacijos“, – pažymėjo M. Daukšas.
Įvedus kanalizaciją, Nemuno gatvę dar kurį laiką gaubė šešėlis. Tik 1984 – 1986 metais pertvarkius troleibusų eismą miesto centre ir nutiesus naujas linijas, į viešojo transporto schemą įtraukta ir Nemuno gatvė. Tai iškapstė šią vietą nuo tamsiosios praeities ir leido gyventojams pradėti įprastą gyvenimą.
