Lietuviai pigesnių degalų ir rūkalų keliauja į Baltarusiją – Kas vyksta Kaune

Lietuviai pigesnių degalų ir rūkalų keliauja į Baltarusiją

delfi.lt / Raminta Rakauskė 2022/06/15 14:41
Asociatyvi / Pasienis.lt nuotr.

Besidairydami pigesnių degalų bei kitų prekių lietuviai jų vyksta į Baltarusiją, sako Lietuvos muitinės departamento atstovai. Jų teigimu, esant beviziam režimui, lengvųjų automobilių srautas pas kaimynus augo kartais. Ekonomistai sako, kad tokios kelionės vykti neturėtų, mat taip Lietuva netenka dalies mokesčių, o pinigai nukeliauja į Kremliui draugiškos valstybės biudžetą.

Vyksta siekdami sutaupyti

Lietuvos Muitinės departamento atstovai „Delfi“ pasakojo, kad bendrai lengvųjų automobilių srautai į Baltarusiją išaugo šaliai paskelbus bevizį režimą Europos Sąjungos piliečiams, o šiai dienai lengvųjų automobilių iš Lietuvos skaičiaus augimas siekia penkis kartus.

Kaip teigta, gyventojus ten vilioja galimybė pigiau įsigyti pastaruoju metu brangusių degalų bei cigarečių.

„Mes gyventojų klausiame, kokiais tikslais jie važiavo ir jie mums paprastai taip ir pasako. Retais atvejais tikslas būna giminių lankymas, tačiau įprastai – apsipirkti, degalų, rūkalų“, – teigė muitinės atstovė.

Muitinės departamentas praėjusią savaitę, antradienį, skaičiavo, kad Lavoriškių kelio poste buvo patikrinti 638 iš Baltarusijos vykstantys lengvieji automobiliai, kai balandžio mėnesį jų per parą pravažiuodavo 136.

Pirmadienio 6 val. ryto duomenimis, Šalčininkų kelio poste per parą buvo patikrinti 475 lengvieji automobiliai, vykstantys iš Baltarusijos.

Muitinės atstovai įvardijo, kad dažniausiai privatūs asmenys iš Baltarusijos vežasi vadinamąjį „Baltarusijos prekių krepšelį“.

„Tai maisto produktus, cigaretes etc. ir degalus, kuriuos leidžiama vežtis tik automobilio stacionariame bake“, – teigė muitinės atstovai.

Tąkart taip pat užsiminta ir apie kai kuriuose kelio postuose dėl to išaugusias krovininio transporto eiles.

„Paskutinį kartą kritinis pralaidumo sumažėjimas iš Lietuvos ir į Baltarusija ir iš Baltarusijos į Lietuvą užfiksuotas 2022 06 12 21 val.

Šiuo metu patikros atsinaujino, tačiau susidariusios eilės sklaidosi lėtai“, – teigė atstovai.

Kainų skirtumas – didelis

Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad bendrai tokia tendencija matyti jau ne pirmi metai.

„Su rūkalais yra atskira tema. Vieša paslaptis, kad Baltarusija didesnę dalį šios produkcijos eksportuoja, tačiau eksporto statistikoje tai neatsispindi, tai yra kontrabanda. Galima sakyti, kad tai vienas tam tikro ekonominio karo ginklų, su kuriuo Lietuva nesusitvarko. Akmuo į mūsų daržą.

Tai yra didmeninis kontrabandos gabenimas. Gabenama vagonais, sunkvežimiais ir panašiai. Šiuo metu kontrabandinių cigarečių dabar randama net daugiau nei prieš 5-erius metus, dėl to Lietuva netenka daug pinigų, o Baltarusija, matydama, kad geležinkelių srautas sumažėjo, sugalvojo akciją – jų įsigyti mums atvykti patiems.

Manau, kad bendrai situacija ir dėl degalų nėra labai paprasta ir galbūt čia reikėtų didesnio dėmesio“, – sakė jis.

Žygimantas Mauricas / DELFI nuotr.

Nors Ž. Mauricas pasakyti, kiek tiksliai mažiau degalai kainuoja pas kaimynus, negalėjo, jo teigimu, skirtumas turėtų būti didelis.

„Tai yra tam tikra grėsmė Lietuvos ekonomikai“, – įspėjo jis bei tikino, kad taip mūsų šalis netenka daugybės mokesčių, o mažiau efektyvus tampa ir sankcijų taikymas.

„Žinoma, turime turėti sąmoningumo, kad nevažiuotume, bet, kita vertus, galėtume imtis ir tam tikrų priemonių, kad tai nevyktų.

Baltarusijos pozicija suprantama, nes jai trūksta valiutos ir ji nori sušvelninti sankcijų poveikį. Tada žmonės perka produktus, šalis gauna valiutos ir sankcijų poveikis sumažėja, nes už tą valiutą jie jau gali įsigyti tam tikrų prekių iš kitų šalių, tame tarpe, ir ginklų“, – svarstė jis.

„Nors visi šiuo metu pirštais bado į Vokietiją, kad pastaroji iš šalių agresorių perka dujas, mes taip pat nesame šventi“, – teigė Ž. Mauricas.

Stiprina atsparumą sankcijoms

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad žiūrint iš Lietuvos vartojimo ir lūkesčių duomenų, tai labiau yra vienkartinis reiškinys, o ne tendencija.

Pasak jo, balandžio mėnesį buvo fiksuotas dviženklis mažmeninės prekybos augimas, kas reiškia, kad žmonės mūsų šalyje ir toliau noriai perka prekes ir leidžia pinigus.

Aleksandras Izgorodinas / DELFI nuotr.

„Man susidaro įspūdis, kad didžioji dalis gyventojų kol kas pakankamai gerai susitvarko su aukšta infliacija, kurią turime ir jie nemažina vartojimo apsukų.

Žinoma, ko gero yra dalis gyventojų, kurie ieško alternatyvių variantų, bet ta dalis yra labai maža“, – teigė ekonomistas.

Kaip pridūrė, gali būti, kad vykstantys apsipirkti į Baltarusiją ten nuvyksta vieną kartą, o tada pamato, kad pinigų reikia ir logistikai, taip pat turi tam skirti laiko.

„Tai galimai labiau liečia pasienio gyventojus, bet tikrai ne gyvenančius Lietuvos centre“, – pridūrė jis.

Anot A. Izgorodino, bendrai toks gyventojų elgesys kelia klausimų.

„Fundamentaliai žiūrint, Rusijos biudžeto išlaidos ir pajamos yra labiau priklausomos nuo naftos ir dujų eksporto, tad mūsų indėlis nėra didelis, bet bet kokiu atveju gyventojai prieš priimdami sprendimą vykti į Baltarusiją turi pagalvoti apie tai, kad potencialiai tai stiprina Baltarusiją, jos biudžetą, jos atsparumą sankcijoms“, – teigė jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA