Gričiupyje jau pora mėnesių vyksta karas be ginklų – čia žaibais svaidosi namo gyventojai ir neseniai veiklai daugiabutyje patalpas kebabinei išnuomojęs patalpų savininkas Andrius Būda. Įvairūs specialistai, gyventojai ir politikas dėsto skirtingas mintis, tačiau faktas nekinta – į butus skverbiasi nemalonus kvapas ir triukšmas.
Į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi kaunietis, kaip jis teigia, atstovaujantis Gričiupio gatvės 3 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojams. „Butuose baisi smarvė. Triukšmas irgi“, – gyvenamos aplinkos situaciją apibūdino skaitytojas.
Vyras teigia, kad tokios gyvenimo sąlygos kilo dėl užkandinės „G&D Bistro“, atsidariusios maždaug prieš 10 dienų, jų teigimu, ne itin legalios veiklos. Mat patalpos, kuriose veikia užkandinė, yra prekybinės paskirties, o norint ją pakeisti, kaip priimta įstatymuose, reikia gauti daugumos gyventojų sutikimą.
Užkandinei plotą išnuomavęs patalpų savininkas, „Lietuvos laisvės sąjungos“ partijos Kauno skyriaus pirmininkas Andrius Būda, su gyventojais kalbėtis bandė: politikas norėjo gauti gyventojų sutikimą, tačiau jie jo nesuteikė. Tad nutarė veiklą pradėti ir be sutikimo.
„Rangovas sako, kad netgi gali kilti gaisras“
Gyventojams apie kebabinės veiklos pradžią pranešė kvapas – jis vos su pirmuoju maisto ruošimu pradėjo skverbtis į butus. „Kvapas yra pasekmė to, kad jie pasijungę savo ventiliaciją į (daugiabučio – red.) bendrą ir teršia namo orą. <…> (Dėl tinkamos ventiliacijos nebuvimo – red.) tokia padėtis yra, kad rangovas sako, jog netgi gali kilti gaisras“, – situacijos rimtumą pabrėžia vyras.
Visgi, atskirą, mechaninę ventiliaciją A. Būda bandė įsivesti, tačiau pokyčiams, susijusiems su sienomis ar stogu, žalią šviesą vėlgi turi uždegti namo gyventojai. Pasak Manto Kišono, architekto, bandžiusio pakeisti patalpų paskirtį į maitinimo, užkandinei yra suprojektuotas ant namo išorinės sienos atskiras vėdinimo kanalas, kad ventiliacija nevyktų bendroje sistemoje, tačiau tas yra nepadaryta dėl to, kad nebuvo gautas gyventojų sutikimas.
„Mes kaip gyventojai niekada neprieštarausime jokiai veiklai, kuri yra numatyta patalpų paskirtyje. Tačiau viskas turi būti atliekama pagal teisės aktus. Visi pirkome butus žinodami, kad ten yra prekybinė patalpa“, – savo poziciją tvirtina skaitytojas.
„Žinokite, labai blogai: gyvename užsiklijavę ventiliacijas, triukšmas baisus. Žmogus labai blogai daro, jis sako, kad gyventojai patys kalti, nes neleido jam per šoninę sieną išsivesti naujos ventiliacijos. Mes sakome, kad tiesiog nesutikome pakeisti patalpų paskirties į maitinimo: ten yra parduotuvė ir turi būti parduotuvė – nenorime čia maitinimo įstaigos. Tačiau jis sako, kad vis vien pasidarys tą paskirtį ir gaus leidimus“, – mintis dėsto kaunietis.
Bando rasti įstatymų spragą?
„Buvo bandymas keisti (paskirtį – red.), užsakovas kažkuriuo metu sakė, kad bandys gauti sutikimus, bet negavo ir paskui tvirtino, kad atsirado kažkokiu būdu galimybė naudoti patalpas ir pagal esamą paskirtį. Aš perspėjau žmogų, sakiau, kad pagal viską negalima to daryti, bet jis prisiskaitė, kad galima ir, net neatsižvelgęs į žmonių pageidavimus, pradėjo tą veiklą“, – teigia M. Kišonas.
Susisiekus su patalpų savininku, paaiškėjo, kodėl jis nuomininkams leidžia užsiimti maisto ruošimu prekybos vietoje. Mat tokią veiklą traktuoja kaip leistiną prekybos reikmėms pritaikytoje patalpoje.
„Kuo prekiaujame šiais laikais? Na, aš sulyginčiau, pavyzdžiui, koks „Maxima“ prekybos centras, arba „Iki“, ar benzino kolonėlių prekybos salė, kurioje pardavinėja, kepa ir šildo dešrainius. Mano nuomininkai lygiai taip pat užsiima prekyba užkandžiais: juos ruošia ir pardavinėja, – mintis dėsto A. Būda. – O pagal Maisto ir veterinarijos ir visas kitas sąlygas, jie atitinka tą veiklą: tai yra užkandžiai išsinešimui įvairiose plastikinėse pakuotėse, tai ne lėkštės, kaip restoranuose pateikiama su taurėmis, kur žmonės pietauja. Tai yra prekyba užkandžiais, o gyventojai, na, jie nenori, kad ten būtų bet kokia maisto prekyba.“
Užklaustas dėl kvapo butuose, politikas neslepia, kad tai susiję su techniniais dalykais, tačiau teigia ką kita nei architektas ar gyventojai – pasak jo, ventiliacija yra atskira.
„Tai yra techniniai dalykai: ventiliacija visiškai atskira, bet kaminėliai, kurie yra ant stogo, kur išeina visų ventiliacijos, jie yra labai arti vienas kito ir galimai pagauna (garus – red.). Atlikus visas technines ekspertizes, specialistai įvertino, kad ten viskas yra atskira, tik reikės prailginti mūsų ventiliacijos kaminą ir to kvapo niekas nejaus. Tai šiuo momentu yra tik vienas toks techninis momentas, kurio negalima realizuoti per dieną dvi“, – aiškina A. Būda.
Nors politikas pasakojo, kad ventiliacijos kamino darbai trunka ne dieną ir ne dvi, vėliau į klausimą, kada problema turėtų būti išspręsta, A. Būda atsakė priešingai nei teigė: „oi, čia yra diena dvi, tai kitos savaitės pradžioje bus prailgintas tas kaminas“. Patalpų savininkas taip pat pasidalino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadomis – nors tikino nežinąs, kurias patalpas tikrino ekspertai, visgi pateikė informaciją, kad „jie vaikščiojo garažų, bendrose, parkavimo patalpose ir niekur neužuodė jokių pašalinių kvapų.“
A. Būda įsitikinęs, kad ir gaisro tikimybė yra tokia pati kaip bet kuriame bute, kuris turi gartraukį. „Kad būtų gaisro tikimybė, kažkur turi būti tiesioginė ugnis, bet jos niekur nėra. Tokia pati gaisro tikimybė jūsų namų gartraukyje, kur jūs kepate, verdate ir į tą gartraukį su laiku jums prisitraukia riebalų. <…> Ta tikimybė juokinga, tuolab, kad buvo atvažiavus priešgaisrinė apsauga, jie nustatė, kad patalpa atitinka visus aukščiausius priešgaisrinius standartus“, – teigia politikas.
„Šiuo atveju ten niekam nėra tokio efekto, kad tikrai reiktų skųstis. Atvažiavo pastato ekspertas ir pasakė: „na, čia jau nori su jumis susidoroti, o aš nematau nieko (blogo – red.)“, – išvada pasidalino kebabinei patalpas nuomojantis kaunietis.
Kaltas įstaigų abejingumas?
Daugiabučio gyventojai, kurių name įsikūrusi užkandinė, nesėdi rankų sudėję, jie rašė ne vieną skundą ir siekia ne tik atsikratyti butuose tvyrančio kvapo, bet ir rasti teisybę: kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. VMVT atsakė, kad yra duotas leidimas dirbti su maistu ir jų patarimas, pasak kauniečio, buvo rašyti Sveikatos centrui, kurio darbuotojai ateis uostyti kvapų, o procesas truks iki mėnesio.
„Faktas, kad jis tos paskirties net nepakeitęs, o Maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri išduoda sutikimus, jie paskirties net nežiūri, jiems įdomu, kad būtų tinkamos patalpos maisto tvarkymui ir nežiūri nei ventiliacijų, nieko. Jie žiūri, ar rankšluosčiai yra – visai net ne į tuos dalykus kreipia dėmesį. Tai aš visiškai suprantu, kodėl jis gavo veterinarijos pažymėjimą, nes greičiausiai jie net neklausė, kokia patalpų paskirtis. Jei jie būtų kreipęsi į Higienos centrą, šimtu procentų būtų reikėję pateikti paskirtį ir nebūtų taip lengvai praėję“, – teigia M. Kišonas.
Nors A. Būda tvirtina, kad maisto gamyba prekybos paskirties patalpose galima, architektas tokio tipo patalpas apibrėžia daug griežčiau: „Pagal viską, maisto gamyba negalima. <…> Savininkas šioje vietoje gudrauja, pardavinėti galima, nieks nesako, jei ten būtų šaldyti produktai, kaip pavyzdys, ir maistą paruošia iš šaldytų produktų ir nieko negamina – tada tegul taip daro, teisingai. <…> O maisto tvarkymas ir ruošimas yra du skirtingi dalykai.“
Užklaustas apie galimybę prailginti ant stogo esantį ventiliacijos kaminą, architektas priminė, kad tokiam darbui vėl reikia gyventojų sutikimo ir be jo savininkas saviveiklos imtis negali, o kvapo toks sprendimas gali ir nepanaikinti, nes jis turi kitų būdų patekti į butus. „Kiekvienas butas į ventiliaciją jungiasi per šachtą, kuri ventiliuojama natūraliu būdu, jisai (savininkas – red.) ją išsikirto, na, tad normalu, kad kvapas kartais grįžta atgal, gali kažkur per tarpus prasiskverbti“, – pasakoja specialistas.
