Išreikšdama solidarumą Ukrainai ir siekdama prisidėti prie ukrainiečių integracijos Lietuvoje, Kauno kolegija kvietė Ukrainos piliečius rugsėjo 10 – lapkričio 30 d. dalyvauti nemokamuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose, kuriuos organizavo Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras, finansavo – Švietimo mainų paramos fondas.
Būdama socialiai atsakinga aukštąja mokykla, Kauno kolegija dar pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis ėmėsi veiksmų: sustabdė bendradarbiavimą su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos institucijomis, skatino savo bendruomenę ir visuomenę skirti paramą Ukrainai, kaip solidarumo simbolį ant Pelėdų kalno iškėlė Ukrainos vėliavą, todėl šių kursų organizavimas buvo kitas nuoseklus žingsnis teikiant pagalbą Ukrainai ir Ukrainos piliečiams.
Noriai mokėsi lietuvių kalbą
Kursuose iš viso dalyvavo 10 studentų iš Ukrainos. Jie buvo supažindinti su lietuvių kalbos ypatumais, įgijo A1 lygio rašymo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo įgūdžius lietuvių kalba, mokėsi pagrindinių, kasdienoje naudingų, frazių. Taip pat susipažino su Lietuvos simboliais, istorijos etapais, etnokultūra, svarbiausiomis šventėmis ir tradicijomis, šiuolaikiniu kultūriniu ir politiniu gyvenimu.
„Lietuvių kalbos kursai ukrainiečiams studentams vyko kiek daugiau nei du mėnesius. Atrodytų, kiek kalbos galima išmokti per tiek laiko? Išmokti – ne, bet pramokti – tikrai taip. Tai ir įrodė šių kursų dalyviai.
Teko lietuvių kalbą dėstyti įvairiose vietose, pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus universitete Poznanėje ar Ilinojaus universitete Čikagoje – ten lietuvių kalba taip pat buvo pasirenkamas dalykas. Su tokiais studentais smagiausia dirbti, nes jie labai motyvuoti, stengiasi. Aišku, priežastys mokytis lietuvių kalbą yra skirtingos – amerikiečiai studentai nori mokytis, nes turi lietuviškų šaknų ar jų antros pusės susijusios su Lietuva. Tuo tarpu ukrainiečiams svarbūs kiti dalykai – jie siekia sklandesnės integracijos ar tiesiog nori pramokti kalbą tos šalies, kuri padeda jų šaliai tokiu sunkiu laikotarpiu.
Kursų metu studentai mokėsi naujų žodžių ir frazių, atlikinėjo užduotis raštu ir žodžiu, dirbo po vieną ir grupelėmis – išėjo pilną, turiningą programą“, – pasakoja dr. Giedrius Židonis, vienas iš kursus vedusių dėstytojų, ir atskleidžia, kad kursų dalyviai noriai mokėsi lietuvių kalbą, domėjosi lietuvių ir ukrainiečių kalbų panašumais.
„Nusiteikimas mokytis lietuvių kalbą buvo puikus pradžioje, toks išliko ir kursų pabaigoje. Be visų kitų dalykų, studentus ypač domino lietuvių ir ukrainiečių kalbų panašumai, nuolat aptardavo tokius žodžius, pvz., agurkas, grybas, česnakas ir pan. Kartą sulaukiau klausimo: „Ukrainiečių kalboje yra žodis „durna“, kaip tai pasakyti lietuviškai?“. Atsakiau, kad turime tokį žodį lietuvišką, bet Lietuvoje jis turi kitokią reikšmę. Buvo daug juoko“, – prisimena dr. G. Židonis ir priduria, kad šie kursai išties palengvina Ukrainos piliečių integraciją Lietuvoje.
„Kartais per užsiėmimus paprašydavau studentų pasidalinti, kokių naujų žodžių jie išgirdo už kolegijos sienų, kokių žodžių prireikė. Situacijų pasitaikydavo pačių įvairiausių, visos jos susijusios su bendravimu, su žmonėmis. O kai pavykdavo susikalbėti, išspręsti kažkokią situaciją lietuviškai, studentai skubėdavo tuo per susitikimus pasidalinti, pasidžiaugti. Taigi tokie kursai neabejotinai padeda gerinti ukrainiečių integraciją Lietuvoje“, – mintimis dalijasi dr. G. Židonis.
Kursai palengvino integraciją
Į Lietuvą iš Ukrainos atvykę studentai džiaugiasi, kad kursų metu susipažino su šalies kultūra, o įgytos lietuvių kalbos žinios padeda tvirčiau jaustis kasdienėse situacijose.
„Lietuvių kalbos ir kultūros kursai buvo tikrai naudingi, nes išmokau lietuvių kalbos pagrindus, susipažinau su šalies kultūra, tradicijomis ir pačiais lietuviais. Taip pat šie kursai palengvino integraciją Lietuvoje – kai kuriose kasdienėse situacijose tapo daug lengviau bendrauti su lietuviais ir geriau suprasti jų mąstyseną“, – sako 3 mėnesius Lietuvoje esantis Vadym Titov. Kursų naudą įžvelgia ir, prieš atvykstant į Lietuvą, Kyjivo universitete (angl. Kyiv University) programinės įrangos inžineriją studijavusi ir IT įmonėje dirbusi Mariia Storozhyk.
„Šių kursų metu įgytos žinios tikrai naudingos – išmokau bendrauti lietuvių kalba kasdienėse situacijose, pvz., autobuse, parduotuvėje. Po šių kursų jaučiuosi tvirčiau ir ramiau, jei kas nors pradeda su manimi kalbėti lietuviškai“, – sako taip pat trečią mėnesį Lietuvoje esanti M. Storozhyk.
Abu studentai iš Ukrainos džiaugiasi lietuvių svetingumu, atvirumu bei vienybe teikiant paramą jų šaliai.
„Man labai patinka Lietuva ir jos žmonės. Manau, kad mus daug kas sieja, todėl su lietuviais labai lengva bendrauti – mano sutikti lietuviai buvo labai svetingi ir rūpestingi. Taip pat esu labai dėkingas už paramą, kurią Lietuva teikia Ukrainai“, – sako Charkivo universiteto (angl. Kharkiv National University of V.N. Karazin) studentas V. Tytov. Jam pritaria ir M. Storozhyk.
„Manau, kad Lietuva yra puiki šalis, o lietuviai – malonūs, atviri ir draugiški“, – sako ukrainietė.
Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro vadovė Renata Sedliorienė džiaugiasi, kad nors Kalbų centras paraišką teikė pirmą kartą, finansavimą gavo ir galėjo prisidėti prie sklandesnės Ukrainos piliečių integracijos Lietuvoje.
