Į Lietuvą atvykus NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pagrindinio kontingento kariams ir karinei technikai, surengtos pirmosios pratybos. Kovo pirmąją savaitę Lietuvos kariuomenės poligone Kazlų Rūdoje kovinio šaudymo treniruotėje dalyvavo vokiečių kariai.
Šiuo metu Lietuvoje jau yra per 400 Vokietijos karių, 100 Belgijos karių, grupė karių iš Nyderlandų. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks ir pagrindinis Nyderlandų karių kontingentas su technika, gegužę prie kovinės grupės Lietuvoje prisijungs kariai iš Norvegijos.
Į Lietuvą atgabenta įvairios karinės technikos, tarp jų ir sunkioji – tankai „ Leopard 2“, šarvuočiai – CV90, M113, BOXER, FENEK, kt.
NATO priešakinių NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovaus Vokietija.
2017-2018 metų laikotarpiui batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1 200 karių. Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį ( pvz. grėsmė, pratybos ir pan.) galės būti pastiprinama. Pastiprinimas planuojamas ir 2017 m. vasarą, kai Lietuvoje vyks intensyvus pratybų ciklas. Planuojama, kad tuomet į Lietuvą atvyks papildomi artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.
NATO bataliono kariai yra dislokuoti Rukloje, jie dalyvaus bendrose kovinio rengimo pratybose įvairiuose Lietuvos kariuomenės poligonuose. Prireikus, bataliono kariai dalyvautų ir koviniuose veiksmuose.
Bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra pavaldi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ . Batalionui bus vadovaujama pagal NATO vadovavimo ir valdymo procedūras. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė bus rotuojama kas pusę metų.
Lietuva ypač vertina šias Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.
NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.
NATO viršūnių sprendimu reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos karinius veiksmus tokios kovinės grupės taip pat dislokuojamos Estijoje ir Latvijoje bei Lenkijoje. Joms vadovaus Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Visos keturios kovinės grupės bus pilnai dislokuotos iki 2017 metų birželio.
