Stipriausias margutis, kaip tikėjo senovės lietuviai, nulemia sveikatą ir turtus visus metus. Pasiruošti pavasario šventėms reikėjo išmonės – pažinti dažančius augalus, išmanyti simbolių meną, gebėti meistriškai valdyti peiliuką ir pakaitintame vaške pamirkytą pagaliuką, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaip Velykas šventė senovės lietuviai, kuo skyrėsi margučiai dvare ir valstiečio sodyboje, kaip atpažinti vyrų ir moterų puoštus kiaušinius, kokie kiaušiniai sveikiausi ir kaip laimėti margučių stiprumo varžybas, dalijosi ekspertai.
Kiaušinis gelbėjo gyvybę
Pirmieji margučiai, kaip pasakoja Odeta Bražėnienė, atsirado dar akmens amžiaus laikais – praėjus sunkiai žiemai pavasarį sudėti laukinių paukščių kiaušiniai gelbėjo gyvybę, nes maisto atsargos per žiemą jau buvo suvartotos, o naujo derliaus teks palaukti. Būtent dėl to kiaušinis tapo gyvybės simboliu.
„Pirmieji margučiai buvo vienspalviai, jų paskirtis – dovanoti, tarsi įteiktume pačią gyvybę. Vėliau atsirado įvairūs marginimo būdai ir margutis tapo tarsi laišku, saulučių, žalčiukų, eglučių, bangelių ir kitais būdingais simboliais rašoma pasaulio atsiradimo istorija. Mūsų kraštuose pagrindiniai marginimo būdai – dažymas vašku, skutinėjimas peiliuku ir dažymas įvairiais augalais“, – dalijasi tautodailininkė O. Bražėnienė.
Kiaušinių dažymas – universali tradicija, kurią rasime viso pasaulio tautose, tačiau raštai ir su margučiais susijusios tradicijos skiriasi. Lietuvoje Velykų šventė be margučių neįsivaizduojama tiek valstiečių sodybose, tiek kilmingųjų dvaruose.
„Religinių švenčių tradicijos dvare nuo valstiečių namų skyrėsi tik prabanga – valstietis galėjo sau leisti numargintus vištos kiaušinius, o vertingesnius žąsų, ančių ar gulbių kiaušinius, jei ir gaudavo, parduodavo dvarui. Ištaigingų paukščių kiaušiniai buvo marginami tais pačiais tradiciniais metodais – puošiami vaško ornamentais, skutinėjami“, – sako Ilzenbergo dvaro direktorė Diana Jokimčienė.
Vyrų ir moterų margučiai
O. Bražėnienė pasakoja, kad skyrėsi ir vyrų bei moterų marginami margučiai: „Prieš Velykas moterys turėjo be galo daug darbo – reikėjo iš pagrindų sutvarkyti namus, iškepti Velykų pyragą, atlikti kasdienius darbus, todėl jos kiaušinius dažė vašku – įgudus tai gana greitas būdas, per vieną dieną galima ir šimtą margučių dailiai papuošti. Vyrai turėjo daugiau laiko, nes lauko darbai dar neprasidėję, todėl jie skutinėdavo – nudažytas vienspalvis margutis puošiamas aštriu daiktu išraižytais simboliais, piešiniais.“
Skutinėti margučiai puošiami gyvybės medžio vaizdiniais, paukšteliais, o marginti vašku įvairiais ornamentais, saulutėmis, simetriškomis figūromis. Prasmę turi ir margučių spalvos – žalia reiškia gyvybę, augaliją, mėlyna yra dangus, o geltona reiškia saulę, juoda spalva ženklino žemę, raudona – turtus, gyvastį. Išmokti marginti tradiciniais būdais, anot tautodailininkės, visai nesudėtinga, galima išbandyti namuose – tereikia pakaitinti vašką, merkti į jį ant pagaliuko pritvirtintą vinuką ir piešti karštu vašku brūkšnelius ir taškelius ant kiaušinio.
„Margučiai naudingiausi žmogaus organizmui, kai naudojame laisvai laikomų vištų kiaušinius – jie didesni, sveikesni ir kur kas skanesni. Aš renkuosi kiaušinius iš Ilzenbergo dvaro ūkio, kur auginamos vištos gali vaikščioti laisvai, gauna visavertį lesalą, joms nepritrūksta reikalingų medžiagų. Tokių vištų kiaušinis bus natūralesnis, sveikesnis, turės daugiau maistinių medžiagų, vitaminų, baltymų, riebalų. Žmogui palankiausia valgyti visą kiaušinį, neišskiriant baltymo ir trynio. Trynys turi gerųjų riebalų, baltymų, vitamino B6 ir B12, vitamino D. Natūralūs kiaušiniai tinka norintiems numesti svorio, nes kiaušinių galima suvalgyti daugiau, neviršijant kalorijų kiekio, žmogus jaučiasi sotesnis“, – nurodo asmeninis treneris Dovydas Jokimčius.
D. Jokimčius dalijasi, kad masiškai auginamų vištų kiaušiniai turi mažiau reikalingų medžiagų ir vitaminų, nes nelaisvėje auginami paukščiai patiria stresą, gauna homogeniškus pašarus, todėl sumažina kiaušinių kokybė.
Kaip laimėti margučių varžybas
Velykų šventė kupina įvairių tradicijų, o margučiai – ne tik valgymui, bet ir žaidimams, įvairiems prasmingiems ritualams.
„Per Velykas bandomas margučių tvirtumas, žaidžiami ridenimo žaidimai, bet man vienas gražiausių papročių – bendro margučio dalijimasis. Prieš sėdant prie stalo, pašventintas margutis supjaustomas mažais gabalėliais ir po nedidelį kąsnelį suvalgo visa šeima. Taip artimieji simboliškai dalijasi šių metų gėrybėmis, derliumi. Panašiai per Kūčias dalijamasi kalėdaičiais, laužiama duonos riekė“, – sako O. Braženienė.
Margučių stiprumo varžybas seniau laimėti žmonės bandydavo net ir apgavystėmis, pavyzdžiui, mušdami su mediniu kiaušiniu. Visgi apgaudinėti nebūtina, užtenka pasirinkti tinkamą kiaušinį. Buvo tikima, kad stipriausio kiaušinio savininkas visus metus turės geriausią sveikatą ir viskas jam seksis.
„Natūraliai auginamų vištų kiaušinių lukštai yra daug storesni ir tvirtesni nei masiškai auginamų vištų. Todėl kaimiškas margutis visada bus tvirtesnis už pirktą, pavyzdžiui, prekybos centre“, – teigia D. Jokimčius.
D. Jokimčienė pasakoja, kad pavasarį dvare prasideda darbymetis, gyvulių ganymas ir sėja, todėl Velykų šventė reiškia ne tik atgimimą, bet ir naują pradžią. Gerų metų linkėjimus įprasmina senosios tradicijos – laukų ir šaltinių aplankymas, apžiūrėjimas kartu su dvarininku. Tarnai, jaunimas laistosi vandeniu, linki vienas kitam grožio, gyvybingumo. Būdavo kabinamos sūpuoklės, supamasi, taip stengiantis nulemti visokeriopą klestėjimą.
