Paskutinis pavasario mėnuo nepalepino vasariškais orais, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Pirmasis gegužės dešimtadienis vidutiniškai Lietuvoje buvo 3,4 °C šaltesnis nei įprastai. Antrasis – 1,7 °C šiltesnis. Tačiau šį mėnesį aktualesni ne oro temperatūros išskirtinumai, o ypač didelis iškritusių kritulių kiekis.
Labai lietingas buvo pirmasis dešimtadienis, kada vidutiniškai Lietuvoje iškrito du kartus daugiau kritulių nei įprastai. Kai kuriose stotyse norma buvo viršyta ir tris kartus. Ypač daug kritulių sulaukė vidurio ir pietryčių Lietuvos dalis, o vakarinėje dalyje – prilijo netgi mažiau nei įprastai.
Antrąjį dešimtadienį kritulių turėjome mažiau, tačiau taip pat vidurio ir pietryčių Lietuvos dalys kritulių gavo beveik du kart daugiau nei įprastai.
Trečiasis dešimtadienis dar nesibaigė. Bet preliminariai kai kuriose Lietuvos dalyse kritulių iškrito vėl apie 1,5–2 kartus daugiau.
Tikrieji metų laikai, vertinami pagal orus, dažnai nesutampa su kalendoriniais mėnesiais. Meteorologijoje tam tikro metų laiko pradžia ir pabaiga vertinama pagal pastovios vidutinės paros oro temperatūros parėjimą per tam tikrą ribą. Pavasarį svarbiausios yra trys ribos.
Pagal SKN (standartinė klimato norma, kuri yra 1991–2020 metų meteorologinių elementų vidutinė reikšmė Lietuvoje), balandžio viduryje (04-07 d.) paros oro temperatūra pastoviai peržengia 5 °C ir skelbiama vegetacijos pradžia, kuri šiemet įvyko vos trimis dienomis vėliau nei SKN – balandžio 10 d.
Pagal daugiametes reikšmes balandžio pabaigoje vidutinė paros oro temperatūra (04-29 d.) peržengia 10 °C ir skelbiama aktyvios vegetacijos pradžia, kuri šiemet prasidėjo vidutiniškai gegužės 10 d. – 12 d.
O meteorologinė vasara, kai oro temperatūra peržengia 15 °C, įvyksta kalendorinės vasaros pradžioje (06-04 d.), tačiau šios datos dar teks palaukti.
Remiantis šių metų gegužės 28 dienos duomenimis, prognozuojama, jog birželio antroje pusėje Lietuvoje oro temperatūra bus artima daugiametėms reikšmėms. Žvelgiant bendrai į visą mėnesį numatoma, kad oro temperatūra turėtų taip pat būti artima SKN (SKN 15,9 °C).
Numatoma, kad birželio antroje pusėje kritulių kiekis turėtų būti artimas SKN, tačiau per visą mėnesį iškritęs kritulių kiekis turėtų būti iki 10 proc. mažesnis nei įprastai (SKN 68 mm).
Apibendrinant galima sakyti, kad birželio galime tikėtis gana įprasto pirmam vasaros mėnesiui Lietuvoje.
Nuo 1961 m iki šiol trys šilčiausi birželiai Lietuvoje buvo registruoti: 2019 (vidutinė mėnesio oro temperatūra 20,1 °C), 2020 (18,7 °C) ir 1999 (18,6 °C). O trys šalčiausi: 1976 (12,9°C), 1962 (13,2 °C) bei 1982 (13,3 °C).
Žemiausia paros oro temperatūra užfiksuota Šventojoje 1977-06-05 ir nukrito iki -2,8 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra užfiksuota Kaišiadoryse (+35,7 °C, 2019-06-12).
Daugiausiai kritulių fiksuota: 1987 (111 mm), 1985 (107 mm), 2010 (106 mm). Mažiausiai: 1992 (15 mm), 2015 (27 mm) ir 2018 (31 mm).
