Konstitucinis Teismas antradienio vakarą pradėjo skelbti nutarimą byloje dėl nacionalinio transliuotojo LRT ir kai kurių kitų įstaigų bei fondų finansavimo tvarkos. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.
Konstitucinis Teismas nutarimą skelbti pradėjo likus kelioms minutėms iki 20 valandoms, keliomis valandomis vėliau nei planuota.
Šią bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo Vyriausybės prašymu, kuriai sukėlė abejonių įstatymo nuostata, kad LRT biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų.
Vyriausybė sako, kad nuo 2015 metų galiojanti finansavimo tvarka gali riboti konstitucinius Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti valstybės biudžetą.
Šio mechanizmo šalininkai sako, kad automatiškas biudžeto apskaičiavimas užkerta kelią galimam politikų spaudimui.
Konstitucinis Teismas Vyriausybės prašymu taip pat aiškinosi, ar Konstitucijai neprieštarauja kiti specialieji įstatymai, numatantys išankstinį atskirų fondų ar programų kelių priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto srityse finansavimą.
„Šios specialiųjų įstatymų nuostatos galėtų būti vertintinos kaip ribojančios konstitucinius Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus rengti valstybės biudžetą ir jį tvirtinti, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus“, – skunde teismui rašė premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovybė Vyriausybės kreipimąsi į Konstitucinį Teismą yra vadinusi spaudimu. S. Skvernelis sako, kad tokie priekaištai nepagrįsti, nes Vyriausybė kreipėsi ne tik dėl LRT, bet dėl visų įstaigų ir fondų, kuriems numatytas specialus finansavimas.
Pagal įstatymą, LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.
2020 metų LRT biudžetas sudaro 46,3 mln. eurų. Kitąmet jis turėtų augti iki 53,8 mln. eurų, tačiau valstybės biudžeto projekte numatytas apribojimas, kad LRT 2021 metais galės panaudoti ne daugiau nei 51 mln. 674 tūkst. eurų, dėl likusių 2 mln. 120 tūkst. turės gauti Finansų ministerijos pritarimą.
Komercinė žiniasklaida LRT finansavimo tvarką yra apskundusi Europos Komisijai.
Konstitucinis teismas paskelbė, jog Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.
Anot Konstitucinio Teismo, LRT biudžeto automatinis apskaičiavimas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų užtikrina, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl jo veiklos.
„Tokiu teisiniu reguliavimu yra sudaromos prielaidos apsaugoti institucinį ir redakcinį nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą“, – antradienio vakarą pristatydamas nutarimą sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Konstitucinio Teismo teigimu, LRT nepriklausomumui kiltų rizika, jei Vyriausybė ir Seimas turėtų plačią diskreciją kasmet spręsti dėl LRT biudžeto, ypač įvertinus tai, kad nacionalinis transliuotojas negali gauti lėšų iš reklamos.
„Nustatant būtent tokį LRT finansavimo modelį atsižvelgiama į konstitucinį nacionalinio visuomeninio transliuotojo statusą, įskaitant jo nepriklausomumą nuo politinės valdžios ir visuomenės interesą būti objektyviai informuotai“, – sakė D. Žalimas.
Tačiau Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja kai kurie kiti įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.
