2008 m. kovo 1-ąją LR Seimo priimtas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų įstatymas, kurį pasirašė tuometis šalies Prezidentas Valdas Adamkus, iki šiol buvo ne kartą koreguojamas ar papildytas. Vienas iš jo straipsnių (25-asis) – „Žmogaus palaikų laidojimas kapavietėse, ekshumavimas ir perkėlimas“ nurodo: „Kapinėse kapavietės ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai“.
Tačiau Kauno miesto savivaldybė, išlaikydama jos pačios įsteigtos įmonės „Kapinių priežiūra“ monopolį, randa būdų, kaip sudaryti jai galimybių kuo daugiau uždirbt, neįsileidžiant į šį verslą nieko iš šalies. Pinigus ima „ne už vietą“, tarkim, kolumbariume, tačiau – „už urnos laikymą“ įstatymo garantuojamoje neatlygintinai suteiktoje vietoje.
Įmonės prašymu…
…artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje tikriausiai bus patvirtintas (kitokį atvejį sunkoka įsivaizduoti vieningoje Kauno politinėje daugumoje) sprendimas, įteisinantis naujas atlygintinas paslaugas bei naujas kainas.
Kremuotiems žmonių palaikams laidoti ketinama Kauno miesto viešosiose kapinėse įrengti kvartalus. Panašiai kaip Amerikoje ar kitose šalyse, – mirusieji atguls tikėtina nedidelėje pievelėje, visi tomis pačiomis sąlygomis. Be kapų kauburėlių, be kokio medelio, ženklinančio konkretaus palaidojimo vietą, ir be gedinčių artimųjų pasodintų gėlių. Juk po mirties – visi lygūs, ar ne taip?
Pavyzdžiui, Ekleziasto knygoje sakoma: „Visi eina į tą pačią vietą; visi yra iš dulkių, ir į dulkes jie sugrįžta.“ (Ekleziasto 3, 20). Kaip aiškina malda.lt. „ši citata dar labiau pabrėžia universalią mirties tikrovę. Ši mintis išreiškia ne tik žmogaus kūno laikinumą, bet ir žmogaus likimą visatoje. Ekleziasto autorius siekia priminti, kad nesvarbu, kokie mes esame – turtingi, galingi ar silpni – mūsų kūniškas gyvenimas turi pabaigą, o mes visi grįžtame į tą pačią būties pradžią…“
Nei kolumbariumų nišose, nei tuose kvartaluose mirusieji neatguls amžino poilsio, jei artimieji už tai nesumokės. „Kas vyksta Kaune“ jau skelbė, kad „patekti“ į konkrečią laidojimo vietą urnai dykai – jokių šansų. Nes vietą (nišą kolumbariume ar kitokią) įrengė ne Kauno miesto savivaldybė, bet savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“. Ji pati įvertina savo paslaugas, rūpinasi kainodara, nustato kainas už paslaugas, o kauniečių išrinkti savivaldybės politikai patvirtina tvarką, kaip jas teikti.
Daugiau šia tema
Pristatant Kauno savivaldybės įsteigtų kapinių naujovę – „specializuotus“ kvartalus, aiškinama: „Pagal visam kvartalui patvirtintą bendrą projektą, įrengiamą Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ lėšomis, kiekvienai kapavietei žymėti bus skiriama po vieną paminklinį statinį, pagal poreikį bus šienaujama veja, grėbiami lapai, palaikoma švara ir tvarka surenkant artimųjų paliktus nuvytusius augalus ir išdegusias žvakes. Taip pat teikiant naujas atlygintinas paslaugas, bus sutvarkoma teritorija po laidojimo – išlyginamas gruntas, atsodinama veja“.
Taip sakant, kapinėse bus ne tik bendras kremuotų palaikų pelenų išbarstymo laukas (kuris mažai kam atrodo patrauklus, nepaisant biblijinės sentencijos: „iš dulkės – į dulkę“. Bus ir pievelė, kur po velėna, ne mažesniame nei 1 metro gylyje, palaidotose urnose ilsėsis „išsilaisvinusių per ugnį“ mirusiųjų kūnai, virtę pelenu.
Ilsėsis, jeigu…
…mirusiųjų artimieji iškarto sumokės 1250 eurų Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“. Įmonei „atliekant kvartalo, skirto tik kremuotiems palaikams laidoti, įrengimo darbus, įskaičiuojant paminklinio statinio savikainą, už vieną kapavietę bus nustatytas 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) įkainis su PVM“, – pažymima Kauno tarybai adresuotame ir viešai skelbiamame miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus valstybės tarnautojų parengtame rašte.
Greta dar paaiškinta, jog „įvertinant paties kvartalo priežiūros išlaidas, bus nustatytas vienkartinis, ilgalaikės, 25 metų, kapavietės (1,10×1,20 m), skirtos tik kremuotiems palaikams laidoti, priežiūros mokestis – 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) su PVM mokestis.“
Negana to, pravartu bus žinoti, kad būsimuose kvartaluose kapaviečių ribų nebus, jos išoriškai nežymimos. „Tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti įrengtas kvartalas sudaro vientisą ir nedalomą, dekoratyvine veja apsodintą ir kapinių prižiūrėtojo tvarkomą (prižiūrimą) plotą. Kiekvienam kapui žymėti skiriama po vieną paminklinį statinį, kuris įrengiamas pagal visam kvartalui patvirtintą bendrą projektą kapinių prižiūrėtojo lėšomis. Paminkliniai statiniai yra kapinių prižiūrėtojo nuosavybė“, – skelbiama savivaldybės dokumente.
Todėl „jokia meninė ar kitokia saviveikla“ tuose kvartaluose nebus leidžiama. Iš anksto laidotuvininkus įspėjant, kad „kapavietėse, įrengtose tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti, draudžiama savavališkai modifikuoti paminklinius statinius, tvirtinti papildomus elementus ir (ar) įrengti kitus antkapinius statinius ir želdinius. Suderinus su kapinių prižiūrėtoju, keičiami tik įrašai paminkliniuose statiniuose apie kapavietėje palaidotus mirusiuosius. Tokia kapavietė skiriama asmeniui, pagal savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius sumokėjusiam nustatyto dydžio kapavietės priežiūros mokesčius.“
Galima ir nelaidoti
Esame minėję, kad „Kapinių priežiūra“ savo ankstesnių metų veiklos ataskaitoje yra nurodžiusi, jog daugiau nei pusę visų laidojimų sudaro kremuotų žmogaus palaikų laidojimas. Iš kapo duobių kasimo (bei užkasimo) laidojant mirusiuosius karstuose, įmonės gaunamos pajamos mažėja.
Naujų (didesnių) įkainių už paslaugas bent kol kas nesiūloma patvirtinti. Kainos, sutikite, ir taip yra nemažos. Žmogų palaidoti jau ne šimtus, bet tūkstančius kainuoja, o liūdną valandą mirusiojo artimiesiems valstybės teikiama pašalpa menkai tepadeda. Todėl visai neatsitiktinai jau ir naujajame Seime atsirado parlamentarų, siūlančių didinti valstybės biudžeto mokamą finansinę paramą laidotuvių atveju padidinti. Tiesa, yra ir tokių politikų, kuriems šis siūlymas kelia pašaipas…
Bet laidoti mirusįjį vis tiek reikia. Kad ir kokio didumo nuosavos žemės sklypą žmogus turi, negali jame po ąžuolu ar obelimi pakasti tėtuko karsto. Reikia vežti laidoti į kapines. Tačiau kremuotų palaikų palaidojimo galimybės – platesnės.
Kaip teigiama anksčiau minėtame įstatyme, „kremuoti žmogaus palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o kremuotų palaikų pelenai išbarstomi kapinėse esančiame kremuotų palaikų pelenų barstymo lauke, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius“.
Tarp kitko, Kauno marios šiame įstatyme neminimos, tačiau vykdant artimojo priešmirtinę valią (juk dažni tokie atvejai), galima mirusiojo palaikų pelenus paskleisti pavėjui kur nors upėje, toliau nuo savojo miesto bei kitų gyvenamųjų vietovių panemuniais ar paneriais pavažiavus. Ar būtina su urna išplaukti į upės vidurį, nepaaiškinta, o ko įstatymas nedraudžia, tas yra leidžiama..?
Juolab, tas pats įstatymo straipsnis baigiamas tokia fraze: „Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose“.
Kiek ilgai gali tęstis tas „laikinai“, nepaaiškinta.
Eilės tvarka
Tikiu, jog tiems, kurie gal turėdami nepagydoma liga sergantį ligonį (o gal ir jis pats) iš anksto rūpinasi būsima jo amžinojo poilsio vieta. Todėl svarbu žinoti, kad „Kapinių priežiūrai“ patikėtose kapinėse, pagal taisykles, „Negalima pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai.“
O naujos kapavietės veikiančiose kapinėse „skiriamos pagal laidojančio asmens rašytinio prašymo skirti naują kapavietę pateikimo datą ir vadovaujantis kapinių planu eilės tvarka, išskyrus atvejus, kai to negalima padaryti dėl antžeminių ir (arba) požeminių gamtinių ar techninių kliūčių (statinių, įrengimų, įrenginių, želdinių, vandens sankaupų, didelių uolienų ar atskirų jų dalių ir panašiai)“, – akcentuojama laidojimo tvarką Kauno miesto savivaldybės kapinėse reglamentuojančių taisyklių patikslintame punkte.
Ne eilės tvarka galima pasirinkti „tik laisvas kolumbariumo nišas, kapavietes, įrengtas kvartaluose tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti, ir Kauno miesto Vainatrakio kapinių investiciniame kvartale esančias įrengtas kapavietes.“
Jau išsiaiškinome, kad pastarosios vietos skiriamos tik „po to, kai asmuo nustatyta tvarka sumoka savivaldybės tarybos nustatyto dydžio kapavietės įrengimo mokestį. Kolumbariumo niša skiriama asmeniui, pagal tarybos patvirtintus įkainius sumokėjusiam nustatyto dydžio kolumbariumo nišos naudojimo mokesčius.“
Pagaliau niekas nedraudžia…
…„pretenduoti“ į prestižines Kauno kapines, tik prieš tai mirusio žmogaus artimiesiems būtina gauti Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos, kuri sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, rekomendacijas.
Ši komisija, pasak savivaldybės administracijos tarnautojų, „nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus ir teikia asmeniui, išduodančiam leidimus laidoti, rekomendacijas dėl naujos laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse skyrimo“.
Dėmesio! „Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse naujose kapavietėse yra laidojami tik nepriekaištingos reputacijos Kauno miestui ir Lietuvai nusipelnę kultūros, meno, švietimo, mokslo ir kitų sričių veikėjai, turintys miesto ir (arba) valstybinius apdovanojimus ir (ar) įvertinimus (toliau – nusipelnęs asmuo), Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos Kauno miesto vienuoliniuose namuose gyvenusios seserys, taip pat savanoriai, palikę po mirties savo palaikus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vykdomai medicinos mokslų pažangai ir sveikatos apsaugos specialistų ugdymui. Laidojantis asmuo turi pateikti leidimą laidoti išduodančiam asmeniui prašymą skirti naują kapavietę, medicininį mirties liudijimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad miręs asmuo atitinka šiame punkte nustatytus laidojimo vietos skyrimo Petrašiūnų kapinėse kriterijus.“
