„Žiemišką“ šios rinkos aktyvumą patvirtina mažesnė darbuotojų paklausa, pasyvesnė darbo paieška ir ko ne visoje Lietuvoje didesni registruoto nedarbo rodikliai.
Gruodžio 1-ąją. Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šalyje darbo ieškojo 157,5 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 3 proc. (4,5 tūkst.) asmenų daugiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas šalyje lapkritį ūgtelėjo 0,3 proc. punkto, ir darbo neturintys asmenys sudarė 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
„Darbo rinkos aktyvumo sumažėjimas Lietuvoje yra įprastas reiškinys vėlyvą rudenį, tačiau šiemet stebime nuoseklų nedarbo augimą, mažesnę darbo paklausą ir lėtesnį, ilgiau trunkantį grįžimą į darbo rinką,“ – teigė UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Nedarbo rodiklis Kauno apskrityje lapkritį paaugo nuo 9 proc. iki 9,2 proc., skaičiuojant nuo bendro darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Mėnesio gale UT sąrašuose buvo 33 605 Kauno apskrities gyventojai. Lapkritį įsidarbinti pavyko 4 076 bedarbiams, dar 548 UT klientai pasirinko aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
Kaip ir anksčiau, sunkiausiai rasti darbus sekasi jonaviškiams, – paskutinį rudens mėnesį nedarbas Jonavos rajone paaugo nuo 10,1 iki 10,5 proc. Lapkritį įsidarbino 347 rajono gyventojai. Pažymėtina, jog nedarbo augimo praėjusį mėnesį neišvengė ne viena Kauno apskrities savivaldybė.
Kauno rajone žiema pradėta, turint 0,2 proc. paaugusį registruotą nedarbo rodiklį (iki 8,4 proc.). Tuo pat metu apskrities centrinėje savivaldybėje, Kauno mieste, turinčiame gerokai daugiau darbdavių, nedarbas santykinai didesnis (9,7 proc.), nors per lapkritį paaugo 0,1 proc. UT sąrašuose gruodžio 1-ąją fiksuota 18 010 darbo ieškančių antrojo pagal didumą Lietuvos miesto gyventojų.
Lapkritį darbdaviai Kaune pasiūlė 1 621 laisvą darbo vietą, kaimyniniame rajone – 303. Visoje apskrityje tokių darbo vietų bedarbiams buvo pasiūlyta 2 693. Įsidarbinti praeitą mėnesį pavyko (iš užsiregistravusių darbo paieškose) 4 076 Užimtumo tarnybos klientams.
Mažiausia Kauno apskrityje Birštono savivaldybė tebepirmauja ir mažiausiu nedarbu, nors joje lapkritį nedarbo rodiklis ūgtelėjo daugiausiai, – nuo 6,2 iki 6,8 proc. Iš buvusių UT sąrašuose per mėnesį įsidarbino 6 birštoniečiai.
Raseinių rajono savivaldybėje, kuri dideliu nedarbu apskrityje yra antra (po Jonavos rajono), lapkritį įsidarbino 153 gyventojai, ligi tol per Užimtumo tarnybą ieškoję darbų. Gruodžio 1-osios duomenimis, nedarbo rodiklis Raseiniuose vėl pasiekė dviženklį skaičių (per ankstesnį mėnesį paaugo 0,5 proc., iki 10 procentų).
Lapkritį nedarbas Lietuvos sostinėje Vilniuje taip pat padidėjo 0,2 proc., iki 8,6 proc, tačiau ir toliau jis lieka žemesnis už tą, kuris fiksuotas antrajame šalies mieste – Kaune. Vilniaus apskrityje, kaip pranešė UT, gruodžio 1-osios duomenimis, darbo ieško 47 862 darbingo amžiaus gyventojai.
Lapkritį įsidarbinusių ar savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus įvairiose Lietuvos vietovėse pradėjusių Užimtumo tarnybos klientų skaičius mažėjo, palyginus su spaliu. Į darbo rinką sugrįžo 18,4 tūkst. klientų – 3,4 tūkst. (15,5 proc.) mažiau nei spalį.
Dar 7,4 tūkst. asmenų (-13,2 proc.) pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus. Įsidarbinusiųjų mažėjo didesnėje šalies dalyje (52 savivaldybėse) ir visuose veiklos sektoriuose, išskyrus kitą aptarnavimo veiklą bei kasybos ir karjerų eksploatavimą.
Nuo metų pradžios tarpininkaujant Užimtumo tarnybai įsidarbino 207 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 8,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Paskutinį rudens mėnesį darbdaviai paskelbė 10,9 tūkst. laisvų darbo vietų – 27,8 proc. mažiau nei spalį. Mažiau darbo pasiūlymų buvo visuose veiklos sektoriuose, išskyrus viešojo valdymo.
Darbuotojų paieška išlieka pasyvesnė nei praėjusiais metais. Šiemet per mėnesį vidutiniškai paskelbiama 1,4 tūkst. mažiau laisvų darbo vietų nei pernai. Lapkritį aktyviai darbuotojų ieškojo gamybos (2,2 tūkst. darbo pasiūlymų), administracinės ir aptarnavimo veiklos (1,9 tūkst.), didmeninės ir mažmeninės (1,8 tūkst.) įmonės.
Gruodžio 1 d. šalyje dirbančiųjų buvo 1,46 mln. Labiausiai jų skaičius baigiantis rudeniui didėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklomis užsiimančiose įmonėse. Mažėjimas fiksuotas transporto ir saugojimo, statybos, žemės ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, – pranešė Užimtumo tarnyba.
