Pirmą kartą Kauno istorijoje vyko seksualinių mažumų atstovų eitynės „Kaunas Pride“. Organizatoriai teigia, jog tai ne bendruomenės šventė, o taiki protesto akcija, kurios tikslas atkreipti dėmesį į mažumų problemas. Eitynės sulaukė nemažai visuomenės pasipriešinimo, joms prieštaravo ir Kauno savivaldybė. Baiminantis galimų provokacijų ir net riaušių „Kaunas Pride“ dalyvius saugojo gausios policijos pareigūnų pajėgos.
„Mes esame visur“, – toks pirmą kartą miesto istorijoje vykstančių eitynių „Kaunas Pride“ šūkis, o dalyviai veidus dengia rožinėmis kaukėmis su užrašais „Tyla = Mirtis”. Taip seksualinių mažumų atstovai akcentuoja, jog būtina garsiai kalbėti apie esamas problemas.
Renginio organizatoriai minėjo, jog eitynėse dalyvaus apie 1 tūkst. žmonių. Jie akcentavo, jog ši protesto akcija – išskirtinai taiki, sakė sulaukę policijos atstovų patikinimo, kad dalyvių saugumas bus užtikrintas.
Daugiausiai nerimo kelia išgėrusių ir eitynių dalyviams priešiškų vyrų elgesys, tačiau policija į tokius asmenis reaguoja. Prieš eitynes buvo užfiksuotas ir pirmasis incidentas.
Eitynėms nepritariantys maldininkai prieš eitynes surengė maldos akciją.
Pranešta apie incidentą
Kiek po 15 valandos, kai eitynės jau baiginėjosi, pranešta apie incidentą. Pirminiais duomenimis, grupė vaikinų užpuolė grupelę merginų ir vaikinų, ėjusių nuo Soboro.
Vienas jaunuolis buvo apmėtytas kiaušiniais, kitam į kapišoną įmestas fejerverkas, taip pat buvo atimta LGBT vėliava.
Mažiausiai dviem žmonėms prireikė medikų pagalbos.
Eisena tęsėsi
Eitynių dalyviams apsisukus Laisvės alėjos gale ir pasukus eiti atgal, Soboro link, vėl neišvengta neigiamų reakcijų.
Už Lėlių teatro tvoros praeiti į Laisvės alėją negalintys žmonės pro tvorą rodė necenzūrinius ženklus, tokiais pat ženklais eitynių dalyvius pasitiko ir kelios Kauno ponios.
Eisena prasidėjo
Policija informavo, kad eitynių eisena pajudėjo numatytu maršrutu nuo Soboro.
„Prieš eitynes būta agresyviau nusiteikusių asmenų, norėjusių patekti, tačiau jie nebuvo įleisti į renginio vietą. Vienas asmuo sulaikytas dėl provokacijų ir kurstymo. Taip pat sulaukta pranešimo apie asmenis su šunimis prie Soboro“, – teigė policijos atstovai.
Priimtas sprendimas – laikinai uždaryti įėjimai į Laivės alėją.
Tikintieji linki atsigręžti į Jėzų
Ant Soboro laiptelių prieš vykstantį renginį meldėsi tikintieji.
„Atėjau skelbti gerą naujieną. Jėzus atėjo gelbėti nusidėjėlių. Aš nesigėdiju Evangelijos. Dievo jėga išgelbės tuos, kurie tiki“, – pakeltu balsu kalbėjo moteris, eitynes pasitinkanti kalbėdama apie Evangelijos išvadavimą.
Jos marškinėliai papuošti užrašu „Jėzus Kristus – siela, tiesa ir gyvenimas“.
Pasitiko prie fontano
Eitynėms prasidėjus vis garsiau skambėjo muzika, varpeliai, kai kurie eitynių dalyviai ėjo būgnuodami, kiti ant ratukų vežė įvairias figūras, kartoninį Kauno simbolį. Eisenoje buvo matomi ir vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, heteroseksualios poros.
„Mes esame visur!“ – skandavo eitynininkai, šūksnius palydėdami būgnais.
„Nekeiskit orientacijos. Jūs mylėkit save. – Petras Gražulis.“ – tokį plakatą nešė vienas eitynių dalyvių.
Agresyviai nusiteikusius akylai stebėjo policija
Renginio prieigose nuotaika ne visur buvo šventinė. Prie Laisvės alėjos fontano dar prieš renginį buvo susirinkęs būrelis priešiškai nusiteikusių vyrų. Pareigūnai juos akylai stebėjo. Vienas jaunas vyras iš būrelio, kuris neklausė nurodymų, buvo išvestas.
Agresyviai nusiteikę vyrai sulaukė ir dalies stebėjusių palaikymo.
„Kodėl kažkokiom mažumom galima daryti ką nori, o eiliniams žmonėms – apribojimai?“, – piktinosi moteris.
Buvo ir tokių, kurie bandė aiškintis su pareigūnais, apeliuoti į jų jausmus.
Visą „Kaunas Pride“ renginio transliaciją pamatyti galite čia.
„Kodėl jūs taip elgiatės? Už ką jūs esate? (…) Aš nesu nieko prieš jus, mano brolis irgi buvo pareigūnas. (…) Man širdį skauda dėl tėvynės“, – rėkavo vyras.
Artėjant eisenai priešininkai pradėjo šaukti, švilpti, rėkti: „lauk iš Kauno“, skanduoti žodį „šeima“, rėkavo įžeidžius necenzūrinius žodžius.
„Lauk iš čia! Iškrypėliai!“ – šaukė prie fontano laukiantys žmonės, daugelis ten esančių baikerių.
Girdėjosi komentarai: „Gerai gaus į mordą, na*ui“.
„Gėda, gėda, gydykitės! Kaunas, Kaunas, Kaunas!“ – šaukė vieni.
„Mes esame visur!“ – šūksniais atitarė kiti. Tada minioje pasigirdo policijos sirenos.
Pareigūnai stengėsi palydėti dalyvius, kad jie galėtų saugiai praeiti per norimą vietą. Prie fontano suburti ir riaušių malšinimo pareigūnai.
Būtent toje vietoje, kurioje daugiausia priešiškai nusiteikusių žmonių, policijos automobilis negalėjo pravažiuoti, nes rėmėsi į lauko kavinės stogelį.
„Žalia balta, žalia balta!“ – skandavo nenorintys eisenos praleisti miestiečiai.
Susikibę rankomis priešiškai nusiteikę žmonės stengiasi nepraleisti LGBT eisenos ir rėkė: „Eikit lauk!“ bei „Lietuva!“
Atsirado ir tokių, kurie spardė policijos automobilį, lydėjusį eitynes. Pareigūnai įspėjo juos dėl tokio elgesio.
„Jau eina…“ – pasigirdo šūksnis ir ėmė skrieti pirmieji kiaušiniai. Ironiška, bet dalis kiaušinių pataikė į pačius protestuotojus.
„Demonstruokimės!“ – ironišką šūkį pradėjo skanduoti eitynių dalyviai. Visos eitynės kuriam laikui buvo įstrigusios ties fontanu, kur susirinkę daugiausia priešiškai nusiteikusių žmonių jų nepraleido eiti toliau, taip pat bandydami trukdyti darbą ir juos lydinčiam policijos automobiliui.
Pareigūnams prireikė pastiprinimo, darbą pradėjo ir riaušių pareigūnai. Buvo pagauti keli priešiškai nusiteikę asmenys.
„Jūs grokit pas save namie, iškrypėliai jūs, parodykit savo visuomenei naudingus darbus!“ – rėkė vienas protestuotojas. Policija prašė žiniasklaidos ir palaikytojų atsitraukti, buvo laukiama ženklo, kada galima tęsti eitynes.
„Pyderams ne!“ – toliau skambėjo šūksniai prie fontano. Eitynėms sustojus ir garsėjant agresyviems šūksniams, gausėjo policijos pajėgos.
Eitynės pajudėjo pirmyn ir tęsiėsi. Policijos pareigūnų pastangomis vėl pajudėjusi eisena toliau žygiavo Laisvės alėja.
Sunkiausia dalis buvo praeiti fontaną, tačiau kai padėjo riaušių malšinimo pareigūnai, eisena pajudėjo toliau.
Buvo ir šviesių įspūdžių
Renginio prieigose buvo ne tik nepatenkintų žmonių.
„Mums gražu, pažiūrėkit, kiek žmonių susirinko, pilni restoranai, kavinės… Mes laimingi“, – sakė eitynes palaikantys kauniečiai.
„Mano tėvams daugiau kaip 60 metų, bet jie net nesupranta, kur čia problema! Yra absoliučiai palaikantys“, – pritarė dar viena kaunietė.
Eitynėse taip pat buvo galima sutikti politikę europarlamentarę Aušrą Maldeikienę bei Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę.
Sulaikytas dar vienas asmuo
Prie fontano ir toliau būriavosi nedraugiškai nusiteikusi minia. Nepaisant kelių pareigūnų nuramintų ir net ant žemės paguldytų asmenų, likusieji tebeskandavo „Gėda, gėda!“. Neaišku, kodėl, pora stambių skustagalvių vyrukų filmavo visų praeinančių dalyvių neuždengtus veidus.
Laisvės al., netoli Romuvos, buvo sulaikytas dar vienas vyras viešoje vietoje vartojęs necenzūrinius žodžius, trikdęs viešąją tvarką, informavo policija.
Pareigūnai gyventojus perspėjo, jog teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdantys asmenys bus sulaikomi.
Pareigūnai gyventojų prašė poziciją reikšti taikiai, kultūringai ir be smurto.
Turėjo žinutę Matijošaičiui
Prie savivaldybės susirinkę pirmieji atėję eitynių dalyviai nuo Kauno simbolio stumbro valė kiaušinius, kuriais šis buvo apmėtytas.
„Tu – ne mūsų meras!“ – skandavo prie savivaldybės atėję eitynių dalyviai.
Prie Laisvės alėjos gyvenantys kauniečiai veiksmą stebėjo pro savo namų langus. Viena moteris, pamačiusi ateinančius eitynių dalyvius, paslėpė veidą delnuose ir purtydama galvą užvėrė langą. Kiti priešingai – rodė pergalės ženklus ir mojavo eitynininkams.
Už tvoros prie eitynių ribos būriavosi plojantys, palaikantys, bet taip pat ir smerkiantys žmonės.
Kamera užfiksavo būrelį vaikinų, eitynes stebėjusių nuo Ožeškienės gatvėje esančio namo stogo.
Policijos duomenimis, į policijos įstaigas šiuo metu pristatyti dvidešimt du asmenys.
Grįžtančią koloną lydėjo nebe vienas, bet du policijos automobiliai. Eitynių dalyviai dėkojo policijos pareigūnams, užtikrinantiems viešąją tvarką renginio metu.
Riaušių malšinimo pareigūnai karščiausioje renginio vietoje, prie fontano, saugojo protestuotojus nuo agresyviai nusiteikusių miestiečių.
Eitynių dalyviai saugiai pasiekė galutinį eitynių tašką prie Soboro. Ten toliau buvo sakomos kalbos.
Didžiausia bausmė – išvarymas iš namų
Visi kalbinti eitynių dalyviai teigė norintys vieno svarbiausio dalyko – partnerystės ir teisių, kurias turi civilinėje santuokoje gyvenančios poros.
„Paprasta. Galėti lankyti vienas kitą ligoninėje, galėti paveldėti turtą, vesti bendrą namų ūkį… Tų partnerystės teisių, kurias turi ir heteroseksualios orientacijos poros“, – sakė viena dalyvė.
„Nematau ir kodėl nebūtų galima įsivaikinti, – pridūrė kitas. Jo teigimu, svarbu ir galėti neslėpti to, kas esi. – Apie mano orientaciją žino ne visa šeima, tik kai kurie. Kitų reakcijos bijau. O draugai ir aplinkiniai irgi nežino, nes kaip reaguotų? Noriu galėti to nebebijoti.“
Vienas eitynių dalyvis pasakojo žinantis baisių atvejų, kai apie sūnaus orientaciją sužinojusi šeima paprasčiausiai išmetė jį iš namų.
„Ir žinau netgi du tokius atvejus. Žmonės liko benamiais, būdami paaugliais bandė kabintis į gyvenimą patys. Santykiai su šeima visam gyvenimui liko toksiški. Todėl apie mano orientaciją nežino visiškai niekas, net šeima. Na, gal dabar pamatys žygiuojantį su vėliava. Ką pasakys? Neįsivaizduoju. Lietuvoje šeima, ryšys su ja, jos požiūris yra labai svarbus, todėl tokie psichologinio ar net socialinio smurto atvejai – dar skaudesni. Ir taip, manau, kad pakeisti įstatymai ilgainiui pakeistų ir požiūrį. Kitų šalių pavyzdys rodo, kad įteisinus partnerystę ar santuoką, po truputį ima keistis ir visuomenės požiūris“, – teigė jis.
Ne visi jautėsi saugiai galintys čia ateiti
Į renginį atvykusi Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sakė, kad ir šioje situacijoje „yra svarbu išsaugoti savo pamatinį orumą ir eiti oriai“.
„Nes, tiesą pasakius, žmonės, kurie čia atvyko, atėjo pasakyti, o tuo pačiu ir reikalauti teisių, kurios ilgą laiką nėra žmonėms užtikrinamos. Ir gal tuo pačiu pranešti ir savo šeimų nariams, kad „mes esame jūsų broliai, tetos, mamos, dėdės, tėveliai, šeimų nariai, ir kad esame taip pat jūsų gydytojai, mokytojai, policininkai, valytojai ir valytojos ir visi kiti žmonės, kurie dirba dėl jūsų, su jumis, ir gyvena toje pačioje visuomenėje“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.
Eitynių dalyvė pripažino, kad būnant vietoje jaučiasi „šiokių tokių nesaugumų“.
„Jau girdėjau porą žmonių, kurie buvo užpulti. Manau, kad ne taip demokratinėje visuomenėje turėtų vykti protestai, turėtume priimti, kad turime kai kuriais klausimais skirtingus požiūrius, ir juos visi turime teisę išreikšti“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Ji renginyje dalyvauja kaip Lygių galimybių kontrolierė.
„Man atrodo, kad tai yra svarbu, nes tai yra viena iš grupių, kuri Lietuvoje patiria diskriminaciją, ir iš kurios tikrai labai daug žmonių patiria diskriminaciją. Daugiau negu pusė yra patyrę ją darbo vietose arba švietimo įstaigose. Apie 70 proc. žmonių bijo išeiti į gatvę ir viešumoje laikytis su mylimu žmogumi už rankos, apsikabinti“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.
Lygių galimybių kontrolierės nuomone, dalyvių skaičių iš dalies lemia tai, kad ne visi žmonės jaučiasi galintys saugiai čia ateiti ir po to grįžti į darbus.
„Tiesą pasakius, teko gauti ženklų, ypač iš žmonių, kurie dirba Kauno miesto savivaldybėje, kad jie nesijaučia saugiai galintys čia ateiti“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Prašymą leisti žygiuoti pateikė dar gegužės 6 dieną
LGBTQ+ siekis surengti pirmąsias Kauno istorijoje seksualinių mažumų atstovų eitynes nuo pat pradžių buvo lydimas pasipriešinimo. Tam kategoriškai prieštaravo Kauno savivaldybė, kol galiausiai ginčą galutiniu ir neskundžiamu sprendimu eitynių išvakarėse išsprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Pranešimas apie ketinimus rugsėjo 4 dieną Kauno centre, nuo Rotušės aikštės iki Soboro surengti LGBTQ+ eitynes Kauno savivaldybę pasiekė gegužės 6 dieną. Kreipėsi kairuoliška Gegužės 1-osios profsąjunga, ji buvo organizatorių pasirinkta, nes turėjo juridinio asmens statusą.
Ši kairioji organizacija išsivystė iš akademinio jaunimo judėjimo už socialinę lygybę „Gyvenimas per brangus“. Gegužės 1-osios profesinė sąjunga iš kitų išsiskiria skambiomis protesto akcijomis, viena ryškiausių jos renginių – surengtos atlyginimų negaunančių statybininkų iš Turkijos eitynės Kaune. Gegužės 1-osios profsąjungos nariai praėjusią savaitę dalyvavo bendruomenių prieš Kauno merą Visvaldą Matijošaitį.
Daugiau šia tema
Atmetė tris maršrutus, alternatyvų nesiūlė
Gali būti, kad ši aplinkybė, po prašymo pateikimo surengtas protesto mitingas prieš V. Matijošaitį lėmė savivaldybės vadovų poziciją „Kaunas Pride“ atžvilgiu. Buvo atsisakyta derinti maršrutą motyvuojant tuo, jog Vilniaus gatvėje prasidės remonto darbai ir eiti bus neįmanoma.
„Kaunas Pride“ organizatoriai pateikė alternatyvų maršrutą, kuris nuo Rotušės aikštės driektųsi Šv. Gertrūdos gatve, tačiau ir jį atsisakyta derinti, nes transporto eismo sustabdymas sukeltų daug nepatogumų miestiečiams.
Trečiasis maršrutas, kurį nurodė „Kaunas Pride“ organizatoriai – Laisvės alėja nuo Soboro, link 99-uoju numeriu pažymėto pastato ir atgal. Jį atsisakyta derinti, nes, savivaldybės teigimu Laisvės alėjoje dar nebaigti rekonstrukcijos darbai, pėsčiųjų zonoje staliukus įsirengusios lauko kavinės, per mažas praėjimo plotas, tad kiltų pavojus žmonių saugumui, būtų sukelta daug nepatogumų miestiečiams.
Gegužės 1-osios profesinė sąjungos vadovas J. Valiukevičius portalui „Delfi“ yra sakęs, jog sulaukė Kauno savivaldybės pasiūlymo eitynes surengti pačiame miesto pakraštyje, miške.
Savivaldybės sprendimą neleisti vykti eitynėms teismas pripažino antikonstituciniu
Sulaukus trečiojo neigiamo atsakymo J. Valiukevičiaus vadovaujama profsąjunga kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą.
Rugpjūčio 3 dieną teismas priėmė „Kaunas Pride“ organizatoriams palankų sprendimą, savivaldybę įpareigojo suderinti trečiąjį maršrutą Laisvės alėja. Savivaldybės sprendimas nederinti eitynių maršruto buvo pripažintas antikonstituciniu, pažeidžiančiu piliečių teisę į taikius susibūrimus.
Kauno savivaldybė su tuo nesutiko ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pakartoti iš esmės tie patys motyvai, esą Laisvės alėja žygiuoti seksualinių mažumų atstovams bus nesaugu, taip pat prašyta įvertinti ir policijos nuomonę, kuri palaikė savivaldybės poziciją.
Laukiant galutinio sprendimo „Kaunas Pride“ organizatoriai pareiškė, jog eitynės vyks net ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimas bus nepalankus.
„Delfi“ žiniomis, šiuo atveju numatyta rengti LGBTQ+ bendruomenės protesto akciją prieš Kauno savivaldybės sprendimus. Galiausiai pareikšta, jog organizatoriai prisiima visą atsakomybę už nesankcionuotų eitynių organizavimą, o dėl visų kilsiančių incidentų atsakomybė tenka Kauno savivaldybei.
Tik rugsėjo 3 dieną, eitynių išvakarėse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu atmetė Kauno savivaldybės skundą ir ją įpareigojo iki 18 val. suderinti „Kaunas Prime“ maršrutą.
Savivaldybės pozicija: didžioji dalis atsakomybės tenka teismui
Teismui Kauno savivaldybę įpareigojus suderinti „Kaunas Pride“ maršrutą, buvo išplatintas pranešimas, kuriame teigiama, kad teismo sprendimas bus vykdomas, tačiau tuo pačiu teismui priskiriama atsakomybė dėl galimų renginio padarinių.
„Kaunas kelis kartus išdėstė savo poziciją teismui, remdamasis Policijos ekspertiniais vertinimais. Manome, kad pareigūnų argumentai teismo nutartyje nėra nuneigti, jog eitynės Laisvės alėjoje kelia realią grėsmę žmonių saugumui.
Tačiau teismo sprendimo nekvestionuojame ir esame pasirengę įvykdyti jo įpareigojimus – suderinti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos rengiamų eitynių maršrutą.
Svarbu pabrėžti, kad tokia nutartimi didžiąją dalį atsakomybės už galimus renginio padarinius šiuo atveju prisiima pats Teismas“, – komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Manifeste reikalaujama lygių teisių visiems
Seksualinių mažumų atstovų eitynėms „Kaunas Pride“ socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtame profilyje paskelbtas renginio šūkis – „Mes esame visur“.
Organizatoriai taip pat išplatino pagrindines tezes:
Mes esame visur, todėl nenorime slėptis.
Mes esame visur, todėl norime laisvai gyventi savo gyvenimus be patyčių parduotuvėje, darbe, šeimos šventėse, be smurto gatvėje ir mokykloje.
Mes esame visur, todėl neleisime prisidengiant tradicinėmis vertybėmis spręsti už mus.
Mes esame visur, todėl reikalaujame teisinių ir socialinių garantijų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą, lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją.
Mes esame visur, todėl nebepakęsime neapykantos dangstymo „žodžio laisve“.
Mes esame visur, todėl „Kaunas Pride“.
Renginio organizatoriai išplatintame manifeste kalba apie problemas, su kuriomis šiandien susiduria LGBTQ+ bendruomenė.
Atkreipiamas dėmesys į neapykantos kalbą, patiriamą diskriminaciją dėl lytinės tapatybės, teisių į privatumą nebuvimą su translyčių asmenų tapatybėmis susijusių problemų kontekste.
Manifeste skiriama dėmesio ir daug aistrų pastaruoju metu visuomenėje keliančiam lytiniam švietimui.
„Mes esame visur, todėl norime mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokytis apie LGBTQ+ bendruomenę ir skirtingas orientacijas, lytines tapatybes ir išraiškas. Norime mokytis apie LGBTQ+ bendruomenės istoriją, kultūrą ir kovą už lygias teises.
Mes esame visur, todėl norime mokytis, suprasti bei spręsti mums aktualias problemas. Norime, kad visuomenė būtų šviečiama apie skirtingus jos narius ir nustotų kvestionuoti mūsų teisę egzistuoti. Norime daugiau informacijos apie visuomenės įvairovę, užkertančios kelią neišmanymui ir neapykantai“, – skelbia „Kaunas Pride“ organizatoriai.
