Du trečdaliai šalies savivaldybių yra už trumpesnių mokslo metų grąžinimą, rodo Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausa. Tačiau, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, vertindamas savivaldybių prašymą atšaukti mokslo metų ilginimą iki birželio vidurio dėl vasarą kylančių karščių, sako, kad karščiai gali užklupti ir rugsėjį ar gegužę.
Už pasisakė beveik vienbalsiai
Liepą vykdytoje apklausoje iš 49 dalyvavusių savivaldybių 40 pasisakė už mokslo metų trukmės trumpinimą, aštuonios – kad mokslo metų trumpinti nereikėtų. Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių.
Savivaldybės taip pat nurodė, kad dauguma šalies mokslo įstaigų nepritaikytos dirbti per tokius karščius, kurie šalyje vyravo šį birželį.
„Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus ugdymo planus, šiemet mokslo metai pradinukams truko 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.
Asociacijos teigimu, dėl birželio mėnesį tvyrojusių didžiulių karščių šalies ugdymo įstaigos patyrė nemažai problemų.
Savivaldybės per apklausą nurodė, kad dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti šiltuoju metų laiku, kai temperatūra viršija 28 laipsnius karščio, tad mokiniams buvo sudėtinga dalyvauti ugdomajame procese.
Anot savivaldybių, neįmanoma užtikrinti efektyvaus ugdymo proceso birželio mėnesį, kai tuo pačiu metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai, pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimas ir dalis mokytojų negali vesti pamokų.
Savivaldybės taip pat tvirtino, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktos rekomendacijos dėl ugdymo kitose edukacinėse erdvėse taip pat sukėlė nemažai problemų, kadangi vienu metu muziejai nepajėgūs visų norinčiųjų priimti į ekskursijas ir edukacines programas.
„Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad numatyta valstybės mokymo lėšų dalis pažintinėms veikloms yra nepakankama – vienam mokiniui per metus skiriama vos 4,20 euro. Tad tėvai reiškė nepasitenkinimą dėl nuolatinių ekskursijų ir kelionių išlaidų. Dėl šių priežasčių birželį smarkiai suprastėjo ir mokinių pamokų lankomumas“, – teigiama pranešime.
Pasak Š. Vaitkaus, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka bei mokslo metai būtų sutrumpinti, pageidauja ir švietimo bendruomenė bei mokinių tėvai.
Švietimo ministras išžiūri problemų
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, vertindamas savivaldybių prašymą atšaukti mokslo metų ilginimą iki birželio vidurio dėl vasarą kylančių karščių, sako, kad karščiai gali užklupti ir rugsėjį ar gegužę.
Komentare BNS ministras teigė dėkojantis Lietuvos savivaldybių asociacijai už išreikštą nuomonę, o iki rugpjūčio antrosios pusės ministerija esą numačiusi ir daugiau susitikimų su „visomis pusėmis“ konsultuojantis dėl ugdymo proceso birželį, aiškinantis, kaip prasmingai išnaudoti mokymosi laiką ir kokios pagalbos reikia įstaigoms.
„Karščiai gali užklupti tiek birželį, tiek gegužę ar rugsėjo pradžioje“, – komentare BNS sakė ministras, reaguodamas į savivaldybių teiginius, kad dauguma šalies mokyklų nepritaikytos dirbti per karščius.
Pasak ministerijos atstovų, įvertinti visus pasiūlymus ketinama iki rugpjūčio pabaigos – rugsėjo pradžios.
M. Monkevičius taip pat sako, kad konsultuojantis su Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu peržiūrimos Higienos normos, kad būtų reglamentuotas ne tik mokyklos lankymas esant dideliems šalčiams, bet lygiai taip pat per karštus orus: kokiai temperatūrai esant nerekomenduojama eiti į mokyklą, dirbti klasėse.
„Reikia visiems kartu sutarti, kokie sprendimai reikalingi keičiantis klimatui. Su tokiais pačiais iššūkiais susiduria ir mūsų kaimyninės šalys, kuriose ugdymo procesas trunka net ilgiau, pavyzdžiui, Lenkija“, – sakė ministras.
Komentare žiniasklaidai pirmadienio popietę A. Monkevičius pabrėžė, kad šiuo metu tvirtinant ugdymo planus, pakankamai didelė laisvė suteikiama ir pačioms savivaldybėms, mokykloms, o ateityje šį savarankiškumą jis būtų linkęs stiprinti.
„Mano idėja tokia: ateityje reikėtų kaip galima daugiau suteikti galimybių savivaldybei, mokyklai, mokyklų tinklui patiems, gerai apgalvojus, žinant kaip reikėtų įgyvendinti ugdymo planą, savivaldybės specifiką, kuo savarankiškiau spręsti šį klausimą“, – teigė jis,
Anot A. Monkevičiaus, mokyklose turėtų būti užtikrinamos geresnės sąlygos, nes „jos pastatytos taip, kad orientuotos į pietus, neturi žaliuzių“. Dėl dar to bus tariamasi su savivaldybėmis.
Jis pabrėžė, kad pailginus mokslo metus, moksleiviams rengiami užsiėmimai galėtų būti ir „mokymasis plaukti, saugus elgesys gamtoje“.
Jo nuomone, trumpesni mokslo metai ypač aktualūs kurortinėms savivaldybėms, kur dalis vyresnių klasių moksleivių jau dirba kurorto sezono metu.
„Bet mes matome išeitį: galime ugdymo programoje numatyti verslumo dalyką, ir ta praktinė dalis gali būti labai gražiai organizuojama: anksčiau pasibaigtų ir mokslo metai, vaikai atliktų ir verslumo, finansinio raštingumo užduotis per tą laiką, kai jie kažkur dirba. Tai būtų ne tik darbas, kuriame vaikai užsidirba, bet kartu ir ugdymas“, – dėstė ministras.
