2024 m. III ketvirtį vidutinis atlyginimas į rankas Kauno mieste siekė net 1382 eurus – tokia statistika trečiadienį pasidalijo ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pateiktoje Baltijos šalių regionų pagal neto darbo užmokestį lentelėje Kaunas užima ketvirtą vietą, jį lenkia trečioje vietoje esantis Tartu regionas.
Šia statistika „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas pasidalijo savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Ir Kaune galima gyventi“ – tokiais reklaminiais šūkiais mus pasitikdavo Kaunas prieš du dešimtmečius. Tačiau dabar drąsiai galima teigti, kad Kaune ne tik galima gyventi, bet galima ir gerai gyventi“ , – tokiais žodžiais įrašą pradėjo Ž. Mauricas.
Jo teigimu, vidutinis darbo užmokestis Kauno regione šiuo metu jau lenkia Rygos regioną, o remiantis šiuo rodikliu jau artimiausiu metu (2025-2026 m.) gali pralenkti ir trečioje vietoje esantį Tartu.
„Įspūdingas rezultatas, turint omenyje, kad tarpukariu laikinojoje Lietuvos sostinėje atlyginimai buvo apie du kartus mažesni nei Rygoje“ , – situaciją komentavo jis.
Anot ekonomisto, įdomu tai, jog regioninė atskirtis Lietuvoje yra mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje, kurios, kitaip nei Lietuva, iš esmės yra tapusios „vieno miesto valstybėmis“. Pateiktais duomenimis Talino regione sukuriama 61% Estijos BVP, Rygos regione – 69% Latvijos BVP, o pavyzdžiui Vilniaus regione – vos 43% Lietuvos BVP.
„Atlyginimų atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių regionų Lietuvoje yra mažiausias ir siekia 29%, Estijoje jis siekia 34%, o Latvijoje – net 47%. Įdomu tai, kad skurdžiausiame Latvijos regione (Latgalėje) vidutinis darbo užmokestis į rankas siekia vos €910, o tai yra €250 mažiau nei su juo besiribojančiame Utenos regione (€1160), tad vis daugiau darbuotojų iš Latgalės vyksta dirbti į Lietuvą dėl didesnio atlyginimo (tarpukariu lietuviai masiškai vykdavo dirbti į Latviją, o ypač – Rygą)“ , – statistika dalijosi Ž. Mauricas.
Vis dėlto jis pabrėžė, jog beveik visą dešimtmetį sparčiau nei produktyvumas augantis darbo užmokestis kelia ir pagrįstus nuogąstavimus dėl atlyginimo augimo tvarumo.
„Darbo užmokesčio ir sukuriamos pridėtinės vertės santykis visose trijose Baltijos šalyse tapo didesnis nei ES vidurkis t.y. iškepamo BVP pyrago dalis, atitenkanti darbuotojams, Baltijos šalyse yra santykinai didesnė nei vidutiniškai ES (ES vidurkis yra 55,8%, Lietuvoje jis siekia 57%, Estijoje – 56%, o Latvijoje – net 65%).
Tad šiuo metu darbuotojai nebeturėtų skųstis mažais atlyginimais (jie pagrįstai galėjo skųstis mažais atlyginimais 2009-2012 m. vykusio „diržų veržimosi“ periodu, kuomet darbuotojams atitenkanti BVP pyrago dalis buvo ženkliai mažesnė nei ES vidurkis).
Pernelyg spartus atlyginimų augimas ilgainiui gali sumenkinti Baltijos šalių konkurencingumą, tad kad neprisivirtume košės linkėčiau, kad ateityje atlyginimai didėtų panašiu tempu, kaip ir prognozuojamas pridėtinės vertės augimas (5-6%)“, – paaiškino ekonomistas.
