„Jei iš visų Kauno fortų yra galimybė aplankyti tik vieną, verta rinktis būtent šį – čia galima pamatyti ne tik klasikinius 1879-tų metų pavyzdžio forto elementus, bet ir gausybę įdomių ar net unikalių sprendimų, neaptinkamų kituose įtvirtinimuose arba tvirtovėse.“ – taip pasakojimą apie šį statinį pradėjo istorikas ir Kauno septintojo forto direktorius Vladimiras Orlovas.
Pietvakariuose stovintys įtvirtinimai skiriasi nuo likusios tvirtovės statinių, nes būtent ties šia gynybos linija buvo tikimasi pagrindinės priešų atakos. Dėl šios priežasties fortas susilaukė net kelių modernizavimo procesų, kurie stipriai pakeitė pastatų išvaizdą nuo jo pirmtakų.
Modernizacijų laikotarpis
Pirmoji Panemunėje, Plytinės gatvėje įkurtame forte modernizacija buvo pradėta 1892-ais metais, kai, atsiradus naujiems fugasinio tipo sviediniams, tapo būtina sustiprinti forto sienas betono sluoksniu, kuris apsaugotų jame gyvenančius karius. Taip pat šiuo laikotarpiu Kauno tvirtovės statybos darbų vykdytojas pulkininkas Lichačiovas suprojektavo keltuvą, kuris forto apšaudymo metu leistų greičiau paslėpti artilerinius pabūklus. Būtent dėl šio keltuvo įtvirtinimuose buvo pastatyti įspūdingi 4 aukštų betoniniai kazematai.
Galiausiai, 1894-ais metais buvo įtaisytas ir mechaninis keltuvas, kurio pagalba 2 kariai sukdami didelį ratą, sudėtingo mechanizmo dėka galėdavo iškelti arba nuleisti sunkiasvorius pabūklus. Po trejus metus trukusių kasdieninių bandymų keltuvas buvo pripažintas tinkamu naudoti, tačiau dėl finansinių sunkumų, jų nepavyko įrengti ir kituose fortuose. Šis „liftas“ forte išliko iki 1943-ųjų metų, kuomet jį išmontavo okupacinė Vokietijos valdžia ir keltuvas buvo išlydytas į metalą. Gerokai vėliau, norint apsaugoti pabūklus, tiesiog imta naudoti šarvuotus bokštelius, kurie saugodavo juos nuo priešo ugnies, tačiau, pasak V. Orlovo, pulkininko Lichačiovo keltuvas yra geras pavyzdys, kokiais klystkeliais mokslas ieško naujų sprendimų.
Antroji atnaujinimų banga fortą pasiekė 1905-uosius metus kuomet artileriniai pabūklai flanguose buvo perkelti į dalį kareivinių, vadinamų kezematais. Dėl šio sprendimo tvirtovės kraštuose atsirado sudėtingos formos statiniai, kurie talpino po 2 pabūklus su sviedinių atsargomis.
„Paskutinė forto modernizacija įvyko jau Pirmojo pasaulinio karo metu, kai kairiajame kareivinių sparne buvo sustiprintos sienos betono perdanga bei visi dešiniojo forto sparno kazematai buvo apjungti betoninėmis komunikacijos galerijomis į bendrą gynybinę sistemą. Būtent šis sprendimas suformavo požeminių galerijų tinklą, kuris suteikia šiam fortui ypatingą ir niekur kitur Kauno tvirtovėje neįmanomą požeminių labirintų žavesį.“ – tikino V. Orlovas.
Nuo žudynių vietos iki regioninio draustinio dalies
Vienas iš juodžiausių šio įtvirtinimo epizodų įvyko jau Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, kuomet nacių represinės struktūros, norėdamos užkirsti kelią pasipriešinimui bei sumažinti žydų bendruomenę, jame surengė „inteligentų“ akciją, kurios metu per 15 dienų buvo nužudyti 2347 žmonės, o jų palaikai čia pat užkasti. Deja, iki šiol nėra net menkiausios lentelės, kuri pagerbtų žuvusiuosius.
Tiesa, šiuo metu apleistas įtvirtinimas yra vertingas ne tik istoriniu požiūriu – čia yra viena iš didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų. Tamsiuose ir šaltuose šaudmenų sandėliuose peržiemoti susirenka tūkstančiai žinduolių.
Dėl šio fenomeno, tam tikroms forto dalims galioja griežtos lankymo taisyklės, o į raudonąją knygą įrašytų gyvūnų saugojimą bei priežiūrą vykdo Kauno marių regioninio parko specialistai, tačiau nepanašu, jog tai atbaido smalsuolius, nes net prieš kelias dienas iškritęs sniegas jau buvo ištryptas.
Tvirtovės ateitis
Galiausiai V. Orlovas prasitarė, jog „Karo paveldo centras“ turi svajonę naudoti fortą vaikų švietimui bei edukacijai, tuo pačiu prižiūrint ir pačią forto teritoriją.
„Unikalus istorijos ir gyvosios gamtos darinys šiame forte leistų sukurti geras sąlygas gamtos mokslų pažinimo būreliams, tačiau šios idėjos įgyvendinimui reikia nemažo finansavimo.“ – apgailestavo istorikas.
„Kas vyksta Kaune“ redakcija primena, jog šis fortas yra teriologinio draustinio dalis, todėl norintiems patyrinėti šį įtvirtinimą patiems, derėtų atminti, jog negalima pažadinti žiemojančių šikšnosparnių – už tai skiriamos piniginės baudos. Į fortus jokiu būdu nederėtų leistis vieniems bei vertėtų atminti, jog didelė dalis įtvirtinimų šiltesniu oru būna apsemti vandens.
