Praėjusiais metais Žemuosiuose Šančiuose atidaryta didžiausia Baltijos šalyse gulbių šėrykla. Šiais metais čia vėl gausu sparnuotųjų gyvūnų. Ornitologai skambina pavojaus varpais, mat ūkininkų paaukotų grūdų užteks labai trumpam laikui ir paukščiams gresia nugaišti iš bado.
Šiltuoju sezonu žmonės prišeria paukščius ir šie pripranta bei neišskrenda į šiltuosius kraštus. Padarę vasarą meškos paslaugą, žmonės privalo rūpintis žiemoti pasilikusiais paukščiais, nes kitu atveju jie paprasčiausiai išmirs.
„Kai žiemą paukščiai susirenka santykinai nedidelėje vietoje, jiems būtina padėti, nes nelieka augalinio maisto, pakrantės užšalusios. Kai oras atšils, tada galima sumažinti lesinimą, bet per šalčius reikia joms padėti“, – LNK žinioms sakė ornitologas Gediminas Petkus.
Ornitologai perspėja, kad negalima žiemoti likusių paukščių negalima lesinti ant užšalusių vandens telkinių, nes tuomet sparnuočiai pasimeta ir nežino, ar jiems likti ant užšalusios vietos, ar skristi ir ieškoti saugesnės vietos, kur nėra rizikos prie ledo prišalti plunksnas. Be to, ledu keliauja ir lapės, ir namų neturintys šunys, todėl gulbės tokioje vietoje gali tapti puikiu grobiu.
Lesalas sparčiai mažėja
Nemune, ties Šančiais, žiemoti pasilieka daugiausiai paukščių iš visų Baltijos šalių. Čia paukščiams tinkama vieta, nes Nemunas neužšąla ir yra patogios krantinės. Skaičiuojama, kad Šančių lesykloje susirenka iki 600 gulbių. Kai kurios į šią vietą atskrenda net iš kaimyninės Latvijos. Ančių Šančių pakrantėje sutinkama dar daugiau. Vienu metu šerykloje gali žiemoti virš kelių tūkstančių šių paukščių.
Dėl didelio kiekio žiemoti pasilikusių paukščių, greitu metu gali pradėti trūkti maisto. Aplink Kauną įsikūrę ūkininkai jau paaukojo apie toną grūdų. Juos išbadėjusiems paukščiams sulesina vietos gyventojai. Deja, atsargų gali užtekti vos porai savaičių, todėl kauniečiai raginami prisidėti prie sparnuotųjų draugų išgelbėjimo ir žiemos sezonu pašerti paukščius.
