Kaunas jau seniai galėjo turėti krematoriumą

Tačiau ne visi politikai palankiai žvelgė į perspektyvą jį pastatyti Taikos prospekto gale, kur keliolikos hektarų teritorija tuomet buvo paskirta savivaldybės įmonei „Medauto“. Buvo nemažai tokių, kurie dėl projekto būtinumo abejojo, kadangi viską matė per galimos asmeninės naudos prizmę. Nors sujudimas savivaldybėje ne vieną mėnesį buvo didelis, ir politiniams debatams nemažai laiko sugaišta, iki konkretumo tuomet neprieita.

„Medauto“ vadovas, buvęs tremtinys, diplomuotas inžinierius Bronius Palionis konsultavosi ir su dvasininkais, ir su mokslininkais. Netgi užsakė preliminarų projektą. Bet prieštaraujantys tai idėjai pasitelkė televizijos žurnalistus iš sostinės. Kai kurie iš jų apsilankė savivaldybėje, kiti „rėmė prie sienos“ pačioje įmonėje jos vadovą B. Palionį.

Ne, mano kolegos tiesiogiai nei per kokias „sroves“ nei per kitas laidas neminėjo krematoriumo. Pakako pakritikuoti direktorių, kad prastai valdo savivaldybės (o tai yra – mokesčių mokėtojų, mūsų visų) turtą ir griebiasi projektų, kurių „niekam nereikia“, tad aukštojo mokslo diplomą Sibire įgijęs tremtinys grįžo į savo gimtinę. Toliau nuo Kauno, bet – prie to paties Nemuno, apsisprendęs paveldėtose žemėse ūkininkauti.

Vėliau paaiškėjo, kad vien krematoriumo statybos projekto tikrai anuomet nebūtų pakakę vadovą sužlugdyti. Sužeista gan gudriai – „Medauto“ įmonei vienas iš tuometinės Kauno tarybos komitetų nurodė atnaujinti specialaus transporto parką, kad visos savivaldybės ligoninės bei poliklinikos ir kitokios su sveikatos priežiūra susijusios įstaigos galėtų patikimai jo automobiliais naudotis. Su „aukštesnės valdžios“ (savivaldybės) pritarimu, įmonė gavo nemažus kreditus. Ir... pateko į spąstus, nes tas pats komitetas miesto sveikatos įstaigoms nurodė nusipirkti darbui reikalingų automobilių ir nenuomoti jų iš „Medauto“. Netrukus ši įmonė tyliai „numirė“, atlaisvindama nemažą teritoriją privačioms statyboms.

O kol dar vyko savivaldybėje svarstymai dėl krematoriumo, su projektu susipažinau kaip spaudos darbuotoja. Tada dirbau „Vakarinėse naujienose“, prisipažinsiu, kad mane (ne tik kaip žurnalistę) pati krematoriumo idėja ir domino, ir stebino. Kaip čia taip – nei iš šio, nei iš to mirusį bendrapilietį „atiduoti liepsnoms“?

Ieškodama atsakymų, Kauno arkivyskupijos kurijoje susitikau su garbiuoju Sigitu Tamkevičiumi. Ilgokai kalbėjomės, ir galiausiai Jis ramiai paaiškino, kad palaikų kremavimas neprieštarauja Bažnyčiai, jeigu tai nepažeidžia tikėjimo Dievu tiesų, jį atliekant su derama pagarba mirusiems bei gyviesiems.

Prieš rašydama straipsnį, kurį pavadinau „Išsilaisvinimas per ugnį“, pasikalbėjau ir su vienu iš mokslininkų, rengusiu projekto pagrindimą po to, kai pasigilino į istorines prielaidas bei kitų šalių palaikų laidojimo praktikas, krematoriumo įrangos pasiūlą. Netgi – į perspektyvą, kad greitai ateis laikas, kai vis didesnius žemės plotus užimančiuose „mirusiųjų miestuose“ pritrūks vietų kapams. Taigi, atėjo...

Antras mėginimas buvo jau šio tūkstantmečio pradžioje. Kai po kelerių metų Kauno savivaldybės tarybos posėdyje kažkas iš jos narių pasiūlė pastatyti krematoriumą mieste (gal prisiminęs nesėkmingą „Medauto“ projektą?). Čia pat, Didžiojoje salėje, rado tokiai idėjai pritariančių politikų, prasidėjusias diskusijas tuoj pat „nugesino“ meras Vytautas Šustauskas, savo laiku visai nesigėdijęs „ubagų karaliaus“ titulo.

„Kokias nesąmones čia kalbate. Tik paleisit tą krematoriumą, tai banditai galės ir savo aukas gyvas į jį įkišti, visus galus slėpdami. Žmonės dings, ir nežinosime, kur...“, – į mikrofoną šūkavo kovingasis meras (amžiną jam atilsį…).

...pastatytas jau ne vienas privatus krematoriumas. Todėl nebūtina dėl palaikų kremavimo važiuoti į užsienį, ieškant ten tokių paslaugų artimajam mirus. Jas verslas jau teikia bent keliuose Lietuvos miestuose.

Neprivatus, tai reiškia, už mokesčių mokėtojų pinigus, krematoriumas pastatytas ir Kauno rajone, Vainatrakyje, Kauno miesto savivaldybei priklausančiose kapinėse.

Vienai valdančiajai šeimai per keliolika metų vietos politikoje vis daugiau „įsisavinant Kauno gėrio“, tikrai niekas savivaldybėje neprisipažins, kad jau statant krematoriumą, buvo galvojama, kaip tą verslo objektą perduoti į privačias (koncesininko) rankas.

Bet iš ateinančią savaitę numatomo svarstyti savivaldybės Tarybos sprendimo projekto, akivaizdu, kad tai bus padaryta. Prieš būsimą Tarybos posėdį projektas jau apsvarstytas keliuose jos komitetuose, ir paklusniosios „Vieningo Kauno“ daugumos atstovai dėl jo prieštaravimų nepareiškė.

Viskas ir toliau eis, kaip sviestu patepta, kaip visada. Nekreipiant jokio dėmesio į opozicijos nuomones ar klausimus, kuriuos ji kelia, deja, kaip teko įsitikinti stebint posėdžius iš šalies, tik retais atvejais gaudama konkrečius atsakymus.

„Ekonomikos ir finansų komitete balsavome dėl koncesijos suteikimo Vainatrakio kapinių specialiųjų paslaugų paskirties krematoriumo bei susijusios infrastruktūros valdymui, naudojimui ir priežiūrai bei kremavimo paslaugų teikimui tikslingumo. Balsuodama susilaikiau“, - teigia „Valstiečių ir žaliųjų frakcijos Kauno savivaldybės taryboje seniūnė Vaida Pranarauskaitė.

Dėstydama savo motyvus, ji akcentuoja, kad į Konkurencijos tarybą nebuvo kreiptasi raštu. Buvo pareikšta tik kritika dėl „Kapinių priežiūros“, tačiau tąkart tyrimas taip ir nebuvo pradėtas.

„Priminsiu, kad Lietuvoje nėra nė vieno krematoriumo, kuris priklausytų vietos savivaldybei. Kaunas – išimtinis, bet vis tik lieka labai neaiškus sprendimų nuoseklumas.

Jeigu buvo žinomas neigiamas Konkurencijos tarybos požiūris, kilo klausimas, kodėl krematoriumas vis tik buvo statomas? Už beveik 3,2 mln. eurų. Tai reiškia, kad krematoriumas yra pastatytas už kauniečių pinigus, kurie galėjo būti panaudoti kitiems svarbiems objektams.

Kai paklausiau, kodėl ne tik pastatytas krematoriumas, bet jame dar sumontuota kremavimo įranga „Zeus 1100“, išgirdau atsakymą, kad dabar – „ne laikas tai aptarinėti“. O kada bus laikas?

Įsivaizduojate, kaip gerai, kai savivaldybė pastato pastatą, pasirūpina visais įrengimais ir reikiamais leidimais, o tada viską tiesiog atiduoda kažkam valdyti?

Atkreiptinas dėmesys, kad visai neaiškios to savivaldybės (visų kauniečių) turto perdavimo sąlygos. Taip pat teiravausi ir dėl jo perdavimo būdo. Nes dabar viename iš sprendimo priedų parašyta, kad perdavimo būdas – nuoma. Ir nors komiteto posėdyje sulaukiau patikinimo, kad viskas bus detalizuota Koncesijos sutartyje, tačiau tokius dalykus visi savivaldybės politikai turi žinoti prieš balsuodami“, - savo nuomonę viešai išdėstė V. Pranarauskaitė.