Pramonininkai ragina Vyriausybę įvertinti bendrą siūlomų pakeitimų naštą gyventojams ir įmonėms

Premjerui paskelbus apie koalicinės tarybos sutarimą keisti alkoholio ir tabako akcizus bei rengti energetikos bendrovių viršpelnio apmokestinimo schemą, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pabrėžia, kad didesni tarifai savaime negarantuoja daugiau pajamų biudžetui, o keičiami mokestiniai susitarimai apsunkina ilgalaikių investicijų planavimą. Konfederacijos vertinimu, didinant mokesčius, būtina išsiaiškinti, ar trumpuoju laikotarpiu tikimasi surinkti daugiau lėšų, nesumažinant įmonių galimybių investuoti ir ateityje sukurti daugiau apmokestinamosios vertės.

Dera priminti, kad tiekalkoholiui, tiek tabakui jau patvirtintas 2025–2027 m. akcizų didinimo planas. LPK ragina jo laikytis ir nekeisti susitarimų, kuriais remdamasis, verslas planuoja savo veiklą. Konfederacija primena, kad pagal galiojantį planą alkoholio akcizai nuo kitų metų ir taip didės – atskiroms produktų grupėms iki 25,2 proc.

„Biudžeto pajamų negalima prognozuoti, vien padidinus tarifą skaičiavimo lentelėje. Būtina įvertinti, kiek prekybos persikels į kaimynines valstybes ar nelegalią rinką. Ir jei net trejų metų mokesčių planas keičiamas jam nepasibaigus, kokiu pagrindu įmonėms planuoti ilgalaikes investicijas?“ – klausia LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius

Pažymėtina, kad pernai, nepaisant reikšmingo tarifų didinimo, pajamos iš alkoholio akcizų padidėjo tik apie 4,7 proc., o deklaruoti alkoholinių gėrimų kiekiai mažėjo. Šešėlinės rinkos mastą rodo ir Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos paskelbto naujausio tuščių cigarečių pakelių tyrimo rezultatai: nelegalios cigaretės sudaro 25,4 proc. Lietuvos cigarečių rinkos. Tai reiškia, kad daugiau nei kas ketvirta šalyje suvartojama cigaretė yra iš nelegalios rinkos. Asociacijos skaičiavimais, dėl to valstybės biudžetas kasmet netenka beveik 100 mln. eurų akcizo pajamų. Papildomai didinant akcizus ir plečiantis kainų skirtumui tarp legalių bei nelegalių cigarečių, kyla rizika dar labiau didinti kontrabandos pelningumą bei paskatas ją gabenti. Todėl mokestinių sprendimų pasekmes būtina vertinti ir platesniu šalies saugumo kontekstu.

Šią savaitę LPK paskelbtame pranešime pabrėžiama, kad saldintų gėrimų akcizą siūloma didinti neįvertinus rezultatų. Dabar siūloma šį akcizą didinti maždaug 90 proc., nors jis taikomas vos dešimt mėnesių. LPK kelia klausimą, kuo grindžiamas toks didinimas, kol nėra visapusiškai įvertinta, kiek pajamų mokestis atnešė ir kaip paveikė kainas, gamintojus bei cukraus vartojimą.

„Vos pradėtą taikyti mokestį jau siūloma beveik padvigubinti. Kur jo poveikio vertinimas? Prieš priimdama naujus sprendimus Vyriausybė turi parodyti, kokių rezultatų davė ankstesni ir kokią bendrą naštą gyventojams bei įmonėms sukurs visi pakeitimai“, – teigia LPK prezidentas.

Papildomas energetikos apmokestinimas gali stabdyti investicijas į vietinę gamybą bei silpninti šalies energetinį saugumą, įspėja LPK. Todėl reikėtų,prieš numatant papildomas biudžeto pajamas, įvertinti poveikį visam sektoriui, jo konkurencingumui ir planuojamiems projektams.

„Energetikos įmonių veiklą reikia vertinti per visą investicijų ir rinkos svyravimų ciklą. Vienų metų geresni rezultatai dar neparodo, ar atsipirko ankstesnės investicijos, ir kiek lėšų reikės gamybai atnaujinti. Jei šiandien sumažinsime paskatas investuoti Lietuvoje, ateityje galime turėti mažiau vietinės gamybos ir didesnę priklausomybę nuo importo“, – sako V. Janulevičius.

LPK pažymi, kad Lietuvoje veikia skirtingi degalų gamintojai, kurie tiekia produkciją vidaus rinkai bei eksportuoja. Papildoma mokestinė našta paveiktų Lietuvoje kuriamą pridėtinę vertę ir tarptautinėse rinkose konkuruojančių įmonių galimybes modernizuotis. Europoje mažėjant naftos perdirbimo pajėgumams, vietinės gamybos išsaugojimas tampa ypač svarbus tiekimo patikimumui. Konfederacija pabrėžia, kad didmenines degalų kainas reikšmingai lemia tarptautinės naftos produktų kotiruotės. Žaliavinės naftos ir galutinių produktų kainos gali kisti nevienodai dėl perdirbimo pajėgumų, paklausos ir tiekimo sutrikimų. Todėl vien padidėjęs naftos ir degalų kainų skirtumas nėra pakankamas pagrindas spręsti apie konkrečių įmonių pelningumą.Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad mažesnių gamybos investicijų pasekmes pajustų ir susiję sektoriai – transporto, logistikos, įrangos tiekimo bei inžinerinių paslaugų įmonės. Todėl vertinant numatomą mokesčio naudą biudžetui, būtina atsižvelgti ir į galimą užsakymų bei ekonominės veiklos mažėjimą visoje tiekimo grandinėje.

Lietuvos pramonininkų konfederacija ragina Vyriausybę kartu su papildomų biudžeto pajamų paieška pateikti konkrečias investicijų ir našumo skatinimo priemones.