Pereiti prie turinio
spektaklis „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“ (1)
Spektaklis „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“ / D. Petrulio nuotr.

LRT Kauno studijos garaže – miniatiūrinių silikoninių lėlių pasirodymas

KultūrapagalSkirmantė Javaitytė
Lapkričio 13–22 dienomis Kaune vyksta vienintelis Lietuvoje įvietinto teatro festivalis „Namas Nr. 6“. Minint Lietuvos radijo ir televizijos 100-metį, šįmet festivalio renginiai kviečia pažinti istorinę LRT Kauno studiją. Šį savaitgalį čia bus rodomas premjerinis Psilikono teatro spektaklis „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“, sukurtas specialiai šiai erdvei.
Hipnozės patirtys – garaže
Spektaklis „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“ bus vaidinamas neįprastoje vietoje – LRT Kauno studijos garaže.
„LRT Kauno studijos pastato istorijos kulminacija yra Sausio 13-oji, kuomet Vilnius nustojo transliuoti programą ir šį darbą perėmė Kaunas. Tiesioginė transliacija truko 72 valandas ir 8 minutes. Šis pastatas yra viena iš Sausio 13-osios koplyčių, jaudinanti vieta. Žmonės tuomet saugojo pastatą, buvo užblokavę duris, nešė videokasetes, kurių trūko transliacijai. (...) Garaže galėjome atsipalaiduoti nuo „koplyčios“ statuso ir imtis dalykų, kurie labiau nutinka garažuose: juose meistraujama, atsiduria vienas, kitas užmirštas daiktas, kažkas paslepiama, čia vyksta eksperimentai. Tai puiki erdvė mūsų idėjoms“, – kalbėjo Psilikono teatro kūrėja Auksė Petrulienė.
Spektaklis „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“, silikono lėlė / D. Petrulio nuotr.
Spektaklis „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“, silikono lėlė / D. Petrulio nuotr.
Ji pažymėjo, kad spektaklio pavadinime minima hipnozė kviečia giliau pažinti atminties sluoksnius. Čia minimos dėžutės – tarytum istoriniai archyvai, o delnas – tarsi asmeninis kelias visa tai priimti. Istoriją kuria pagrindiniai Psilikono teatro aktoriai – miniatiūrinės silikoninės lėlės. Čia vaidina 1939 m. Kauno radijo mėgėjas Ašašas, įsimylėjęs panelę Bangą. Jam nelengva girdėti save, mat nuolat bėgioja paskui Bangą. Istorijai perteikti vaizdo ir garso projekcijoje naudojamas senas analoginis signalas.
„Sapniška būsena kviečia kitaip pereiti per savo atsiminimus“, – intrigavo pašnekovė.
Spektaklis „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“ / D. Petrulio nuotr.
Spektaklis „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“ / D. Petrulio nuotr.
Tyrinėja žmogaus ir medijų santykį
Spektaklis „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“ tyrinėja telekomunikacinių technologijų raidą, pažvelgia į žmogaus ir medijų santykių dramą, visuomenės atsparumą. Vaidinime atsigręžiama į visuomeninį transliuotoją, kalbama apie jo gebėjimą sutelkti žmones.
„Analizuojame, kas yra žmonių susibūrimas, kas yra aktyvi minia, o kas – pasyvi. Atsispiriame nuo medijų istorijos, pradedame nuo prieškario ir baigiame šiuo tamsiu lapkričiu. Stebime, kaip keitėsi žmogaus ir medijų santykis. Jei prieškariu spektaklio pagrindinis veikėjas dar norėjo išsigelbėti iš „plaukimo“ bangoje, tai šiais laikais mes turbūt net nesvarstome ir nesirūpiname, kad esame visiškai tame ištirpę“, – atkreipė dėmesį A. Petrulienė. Ji viliasi, kad spektaklis galbūt padės vėl apčiuopti save.
Spektaklį lydi architekto, garso menininko Karolio Lasio muzika, subtiliai pasitelkianti radijo garažo erdvės ir akustikos savybes. Jo sukurta muzika spektaklyje taps atskiru veikėju.
„LRT Kauno studijos garažas – specifinė patalpa, yra iššūkių įgarsinant, tačiau Karolis išnaudojo visus šios vietos ypatumus. Kilo įdomus muzikinis sumanymas, kaip jis sako, atklydo sintezuotas vaiduoklis iš praeities prisiminimų, netobulos technikos“, – atskleidė Psilikono teatro kūrėja A. Petrulienė.
Spektaklio „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“ kūrėjai: Darius Petrulis, Auksė Petrulienė ir Karolis Lasys / Organizatorių nuotr.
Spektaklio „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“ kūrėjai: Darius Petrulis, Auksė Petrulienė ir Karolis Lasys / Organizatorių nuotr.
Radijas lydi kasdien
Pašnekovė atviravo, kad radijas yra svarbi jos gyvenimo dalis, lydinti kasdien nuo vaikystės, tad kurdama spektaklį panaudojo ir savo gyvenimo detalių.
„Su kitu Psilikono spektaklio scenarijaus kūrėju Dariumi Petruliu net nustebome, kaip stipriai visa tai yra autobiografiška. Daug labiau, negu galėjome pagalvoti. Vaikštinėdami po tą pastatą stengėmės iš šono pažvelgti į medijas, mūsų LRT, tačiau paaiškėjo, kad jis taip stipriai susilydęs su mūsų gyvenimais, kad sunku save beatskirti! Pamatėme, kad su LRT visi esame stipriai ir glaudžiai suaugę“, – teigė A. Petrulienė.
Kol kas nežinoma, ar po festivalio „Namas Nr. 6“ spektaklį „Hipnozė. Dėžėse ir ant delno“ bus galima pamatyti kitoje erdvėje, nes jis specialiai pritaikytas būtent LRT Kauno studijai, su ja tampriai susijęs.
„Kol kas šis spektaklis – visiškas garažo gyventojas“, – komentavo pašnekovė.
Gatvės menas ant LRT Kauno studijos pastato / R. Tenio nuotr.
Gatvės menas ant LRT Kauno studijos pastato / R. Tenio nuotr.
Keliauja po istorinius pastatus
Festivalis „Namas Nr. X“ kasmet įsikuria vis kitame architektūriniu, istoriniu ar socialiniu požiūriu išskirtiniame Kauno objekte, o menininkai kuria konkrečiai tai vietai sukurtus kūrinius, įkvėptus pastato istorijos, architektūros ir atmosferos. Festivalis jau vyko dailininkų Tarabildų name, Kauno tvirtovės V forte, Vinco Bacevičiaus medinėje mokykloje, Panemunės kino centre ir VDU Botanikos sodo oranžerijoje.
Po minėto spektaklio dar laukia kiti savaitgaliniai pasirodymai: lapkričio 14-15 d. kompozitorius ir garso menininkas Arturas Bumšteinas surengs performansą – radijo seansą „Ilgasis operos vakaras”, paremtą LRT archyve saugomais legendinės laidos „Operos vakaras” įrašais o lapkričio 20-22 d. režisierius Paulius Markevičius kartu su teatru „Tolyn gilyn“ sukurs imersinę teatro ir garso patirtį „Eteris“.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Populiariausi straipsniai

Loading