Mero posto sieksiantis E. Šustauskas: Kaunui reikia ilgalaikės vizijos, o pradėtų nuo savivaldybės audito

Kandidatų artėjantiems Kauno mero rinkimams sąrašai sparčiai pildosi – juos pateikė didžiosios šalies partijos ir Kaune veikiantys politiniai komitetai, registruojasi ir savarankiški kandidatai. Vienas jų – Egidijus Šustauskas. Kaune gimęs ir augęs vyras iki šio pavasario dirbo privačiame sektoriuje, o dabar pradėjo ūkininkauti. Vis dėlto, kaip pats sako, ketinimą siekti mero posto brandino jau kurį laiką. Su E. Šustausku kalbėjomės apie jo politinius tikslus, Kauno problemas, savivaldybės pertvarką ir tai, kokių pokyčių jis siektų tapęs meru.

E. Šustauskas, prisistatydamas kauniečiams, pasakojo, kad didžiąją gyvenimo dalį praleido Kaune. Čia gimė, augo, baigė Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslus. Vėliau išvyko į Vilnių, kur beveik trejus metus dirbo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros departamente.

Po darbo valstybės tarnyboje jis pasuko į konsultacijų verslą – turėjo savo įmonę, konsultavo kitus verslus paraiškų teikimo ir investicinių projektų klausimais. Beveik septynerius metus praleidęs Vilniuje, vyras grįžo į Kauną, o iki šio pavasario dirbo privačiame sektoriuje – pardavimų ir eksporto srityse.

Šį pavasarį E. Šustauskas pradėjo ūkininkauti – tai vyras įvardijo kaip veiklą, gerokai artimesnę jo sielai. Ūkį E. Šustauskas įsigijo už Kauno, tačiau oficialiai vis dar yra registruotas mieste.

„Aš šiaip esu gamtos vaikas, užaugau Zuikinėje prie Kauno marių. Gamta ir aplinka aplink gamtą man labai artima, tiesiog nusprendžiau, kad noriu kažkur arčiau gamtos“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, norą persikelti arčiau gamtos jis brandino trejus ar ketverius metus. Vis dėlto net ir pradėjus ūkininkauti mintys apie politiką nedingo.

„Galvojau, pabėgsiu nuo to viso politikos šurmulio, galvojau, gal kažkaip pavyks atsiriboti, nes man visada tas politikos klausimas sukasi galvoje nuolat ir neduoda ramybės, ir galvojau iškeliausiu į kaimą, pradėsiu užsiimti tokia žemiškesne veikla ir galbūt praeis noras kandidatuoti į Kauno merus. Nepraėjo“, – teigė jis.

Anot E. Šustausko, apie ketinimą dalyvauti mero rinkimuose jis žinojo jau prieš pusantrų metų. Ankstesniuose rinkimuose kandidatuoti nesiryžo dėl asmeninių aplinkybių ir nemanė esąs pasiruošęs tokiai kovai.

„Dabar pribrendo tas metas. Plius prisidėjo visa ta situacija – stebiu, kas vyksta pasaulyje, globali aplinka labai stipriai keičiasi, o mes čia iš esmės Kaune „tapetuojam“ miestą, vietoj to, kad užsiimtume restruktūrizacija, susikurtume viziją ir įsitvirtintume“, – savo sprendimą aiškino kandidatas.

Jis pripažįsta, kad dabartinis meras šiuose rinkimuose turi didelių galimybių ir vėl laimėti, tačiau ir pats mato galimybę varžytis dėl posto.

„Manau, kad dabartinis meras turi labai dideles tikimybes vėl laimėti, bet aš matau tą rakto skylutę, į kurią galima tilpti ir tapti meru“, – sakė E. Šustauskas.

E. Šustauskas teigia rinkimuose dalyvausiantis kaip visiškai nepriklausomas kandidatas – jo neremia nei jokia politinė partija, nei komitetas. Pasak pašnekovo, galimybių įstoti į politines organizacijas jis turėjo, tačiau nė viena jų neatitiko jo keliamų standartų.

„Nė viena politinė partija neatitinka mano standartų. Aukštesni jie gerokai, nei turim šiandien. Ten yra labai daug įvairiausių interesų, kurių negali visų kontroliuoti, o tapti tos „sistemėlės“ dalimi manęs niekaip netenkina“, – aiškino jis.

Tiesa, politinės veiklos patirties E. Šustauskas turi. Pasak jo, nuo 18 metų jis priklausė partijai „Tvarka ir teisingumas“. Į politinę veiklą įsitraukė per šeimos narius, tačiau šią patirtį apibūdina kaip jaunimo ir visuomeninę veiklą, o ne aktyvų dalyvavimą nacionalinėje politikoje.

Jis pasakojo dalyvavęs rinkimuose, įvairiose akcijose, šventėse ir minėjimuose. Taip pat minėjo prisidėjęs prie Vasario 16-osios renginių organizavimo, o už šią veiklą kartu su kitais buvęs pakviestas ir į Prezidentūrą. Praėjusiais metais E. Šustauskas organizavo Kauko laiptų maratoną, o šiuo metu padeda sporto organizacijoms rengti paraiškas finansavimui gauti.

Vertindamas dabartinį Kauno valdymą, E. Šustauskas neslėpė kritikos. Jo teigimu, tapęs meru pirmiausia imtųsi plataus masto savivaldybės administracijos audito, o po jo – pertvarkos.

„Aš keisčiau praktiškai viską iš esmės. Mano pirminė idėja – išrinkus meru, paskyrus administracijos direktorių, pradėti plataus masto savivaldybės auditą. Įsivertintume, kas vyksta gerai, kas blogai, kurie savivaldybės darbuotojai dirba miesto labui, kurie – ne, kurie procesai veikia, o kurie neveikia“, – savo planą dėstė jis.

E. Šustauskas pabrėžė, kad neturi ryšių su politinėmis organizacijomis ar verslo subjektais, todėl, jo teigimu, galėtų imtis savivaldybės administracijos pertvarkos.

„Planą aš turiu, kaip tą padaryti. Ir iš esmės baigtųsi Kaune visi tie pagal užsakymą kažkokie reikalai“, – tikino jis.

Pasak kandidato, po audito būtų sprendžiama, su kuriais darbuotojais atsisveikinti, kuriems reikėtų prisiimti atsakomybę, o kurie galėtų toliau dirbti ir bendradarbiauti.

„Esu labai daug istorijų girdėjęs, kaip yra ir jau sąrašai sudaromi, vieni verslai turi pranašumą prieš kitus, kad rinka bendrai savivaldybėje nėra atvira konkurencijai, naujiems verslams ir idėjoms plėtotis. Audito metu išsiaiškintume, kas Kaunui dirba, o kas ne“, – teigė jis.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad savivaldybės administracija, jo nuomone, turi dirbti miesto, o ne politinių organizacijų ar atskirų interesų labui.

„Administracija turi dirbti ne komitetams, ne partijoms, o savivaldai. <...> Visi interesai, visi ėjimai į kabinetą, susitarimai ir kiti klausimai, kurie yra prieš Kauno miesto gyventojų interesus, turi pasibaigti iš karto“, – kalbėjo E. Šustauskas.

Paklaustas apie didžiausias Kauno problemas, kandidatas pirmiausia įvardijo ilgalaikės miesto vizijos stoką. Jo teigimu, miestas turėtų aiškiau apsibrėžti, kuo nori būti ir kokiose srityse siekia specializuotis.

„Pagrindinė problema – mes nežinom, kur būsim ir kuo būsim ilgalaikėje perspektyvoje. Kadangi politikus riboja trumpa kadencija, paprastai apsiribojama tuo pačiu „tapetavimu“ – gatves šiek tiek pagražinti, kažkokį ratą pastatyti, dar kažką. O kuo mes norim būti, kur specializuotis, neturime“, – savo vertinimą pateikė jis.

Kita svarbia problema E. Šustauskas laiko vaikų ir jaunimo padėtį. Pasak jo, mieste daug dėmesio skiriama gatvėms, aplinkai ir apželdinimui, tačiau nepakankamai rūpinamasi jaunų žmonių gerove.

„Vaikai, jaunimas yra mūsų ateitis. Sukurti jiems aplinką – pirmiausia tinkamą augti, o vėliau joje gyventi – šiai dienai, man atrodo, to nėra“, – sakė kandidatas.

Trečiąja problema jis įvardijo, kaip pats apibūdino, mieste susidariusį investicinį vakuumą. E. Šustausko nuomone, Kaunas tapo pernelyg uždara investicine aplinka, kurioje naujiems verslams sunku konkuruoti.

„Matau, kad gali ateiti interesai tik tokie, kurie yra palankūs tam tikriems asmenims. Kaunas dabar tapo ganėtinai uždaras kaip investicinė aplinka. Jeigu kažkas nori ateiti į Kauną ir konkuruoja tam tikrose srityse, iš esmės visi kiti negali ateiti. Ir, jeigu atkreiptumėt dėmesį, tai per pastaruosius metus mes neturėjom jokių garsesnių, didesnių atėjimų į Kauną. Miestas tapo uždarytas nuo investicijų“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie miesto biudžetą, E. Šustauskas sakė dalį lėšų norintis perskirstyti – mažiau skirti miesto tvarkymui, daugiau mokykloms, jaunimo ir socialiniams klausimams bei investicijų pritraukimui.

„Nepopuliariai gal dabar nuskambėsiu, bet nuo miesto tvarkymo aš tikrai pataupyčiau. Man atrodo, kad tai yra toli nuo mūsų prioritetų“, – sakė jis.

Kandidatas taip pat teigė, kad nestatytų naujų savivaldybės administracijos pastatų.

„Pataupyčiau iš karto nuo Kauno savivaldybės administracijos naujų pastatų statybų. Aš jų tikrai nestatyčiau, nes tai toli nuo prioritetų. Didžiąją dalį lėšų skirčiau mokykloms ir investicijų pritraukimui. Jaunimo reikalams, socialiniams klausimams, nes turime didelę problemą su vaikų psichine gerove, o tam reikia labai daug investicijų“, – vardijo E. Šustauskas.

Jo teigimu, mero vaidmuo neturėtų apsiriboti gatvių, šaligatvių ar apšvietimo priežiūra.

„Žmonės įsivaizduoja, kad meras iš tikrųjų turi būti tik ūkvedys, o jo darbas – pasirūpinti šaligatviais, apšvietimu ir asfaltu. Bet tai labai toli nuo to, ką savivaldybė turėtų daryti“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis akcentavo, kad nekalba tik apie valdžią ar merą, tačiau apie tai, kokia savivalda turėtų būti.

„Nemanau, kad turėtume užsidaryti, nes kitu atveju mes čia tiesiog gražiai gyvensim, bet mūsų perspektyvos bus absoliučiai neaiškios“, – tikino jis.

Paklaustas apie komandą, su kuria dalyvaus rinkimuose, E. Šustauskas pripažino, kad didelės jos neturi. Šiuo metu, pasak jo, tai labiau patariamoji grupė, tačiau jis tikino jau numatęs žmogų, kurį laiko tinkamu savivaldybės administracijos direktoriaus pareigoms. Jo pavardės kol kas neatskleidė.

Kandidatas taip pat kalbėjo, kad, neturėdamas politinės daugumos miesto taryboje, būtų pasirengęs bendradarbiauti su skirtingomis politinėmis jėgomis.

„Absoliučiai būčiau atviras diskusijoms. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad dabartinė taryba teikia tik blogus pasiūlymus, kad nėra gerų iniciatyvų“, – sakė jis.

E. Šustausko teigimu, taryba ir meras, kaip atskiros institucijos, galėtų veikti kaip atsvara vienas kitam, o sprendimai turėtų gimti bendraujant su gyventojais.

„Tas atvirumas su visuomene, kurio „Tas, kuris nepasirodo“ neturi, turi ateiti iš visuomenės – bendraujant, pasirodant, nebijant išklausyti ir kritiką, ir pastabas, ir gerus, ir blogus pasiūlymus. Iš to turi kilti visi sprendimai. O ne kad aš čia atsisėdau, pabrainstorminau ir nusprendžiau, ką mes Kaune darysim. Tai būtų tiesiog kvaila“, – kalbėjo kandidatas.

Taip jis apibūdino dabartinį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, kurį pats vadina „Tas, kuris nepasirodo“. E. Šustauskas tikino, kad išrinktas meru pats būtų įsitraukęs į bendravimą ir su savivalda, ir gyventojais, ir žiniasklaida.

Paklaustas, kada su jo rinkimų programa galės susipažinti kauniečiai, E. Šustauskas teigė ją pristatyti ketinantis artimiausiomis savaitėmis. Pagrindiniu komunikacijos kanalu jis planuoja pasirinkti socialinius tinklus.

Kaip nepriklausomam kandidatui, jam reikės surinkti apie 1 200 rinkėjų parašų. Didžiąją jų dalį pašnekovas, kaip tikino, planuoja rinkti gyvai, prie Kauno miesto savivaldybės administracijos pastato.

„Jeigu reikia 1 200 parašų surinkti, reikės pakalbėti su bent kokiais 4–5 tūkst. kauniečių ir bent kažkokį mažą small talk turėsim“, – sakė jis paklaustas, ar planuoja gyvus susitikimus su kauniečiais.

Kalbėdamas apie kampanijos finansavimą, E. Šustauskas teigė nesieksiantis verslo paramos, nes nenorėtų įsipareigoti rėmėjų interesams. Vietoj to planuoja paskelbti sąskaitą, į kurią aukoti galėtų gyventojai.

„Mano variantai yra tokie: arba einu pas kažkokius verslus ir jiems kažką žadu, nes jie mainais norės žinoti, ką gaus, arba lieka tiesiog žmonės. Kai pradėsiu rinkimų kampaniją, pasiskelbsiu sąskaitą, į kurią žmonės galės aukoti. Kiek žmonių patikės mano programa ir idėjomis, tiek turėsiu ir finansų kampanijai“, – aiškino jis.

Savo lėšų, pasak kandidato, taip pat skirs, tačiau nedaug. Jo manymu, didelė asmeninė investicija į kampaniją būtų nelogiška.

„Aš einu į rinkimus ne dėl to, kad kažkokios asmeninės naudos gaučiau, todėl investuoti didelius asmeninius pinigus būtų tiesiog nelogiška. Žmogus, norintis užimti svarbią darbo vietą, parduoda save kaip specialistą, vadovą, ekspertą. Jis neinvestuoja savo asmeninių pinigų. Tai Kaunas turėtų investuoti į mane ir mano idėjas, ne aš“, – sakė E. Šustauskas.

Paklaustas, kodėl kauniečiai turėtų rinktis būtent jį, E. Šustauskas vardijo valstybės ir privataus sektoriaus patirtį, kūrybiškumą bei nepriklausomybę nuo politinių ir verslo interesų.

„Turiu patirties ir valstybiniame sektoriuje, ir privačiame. Žinau, kaip tai veikia tarpusavyje. Esu labai kūrybiškas, turiu labai labai daug idėjų. <...> Ir esu visiškai nepriklausomas – nuo jokių partijų ir jokių verslo interesų. Nėra jokio žmogaus politikoje ar versle, kuris galėtų ateiti ir kažką man pasiūlyti, kad aš atstovaučiau kažkieno interesus, o ne miestiečių. Tai visiškai šitoj vietoj švarus popieriaus lapas esu, nes už manęs niekas nestovi“, – tikino jis.

„Kauniečiai turėtų rinktis mane dėl to, kad sukursiu ilgalaikę viziją ir išvalysiu savivaldybės administraciją. Kauniečiams bus žymiai paprasčiau gyventi. Plius, pasirūpinsiu jų vaikais ir jų ateitimi“, – savo tikslus apibendrino kandidatas.

Tiesa, konkrečių vizijos detalių E. Šustauskas kol kas atskleisti nenorėjo, tačiau tikino, kad viziją Kauno miestui turi.

Pašnekovas taip pat teigė, kad ūkininkavimas neturėtų trukdyti rinkimų kampanijai. Pasak jo, ūkio veikla dar nėra visiškai įsibėgėjusi, be to, žiemą darbų jame mažiau.

Pokalbio pabaigoje E. Šustauskas pakomentavo ir savo pavardę, kuri sutampa su buvusio Kauno mero Vytauto Šustausko pavarde. Kandidatas atskleidė, kad jokių giminystės ryšių tarp jų nėra.

„Vaikystėje nemažai esu nukentėjęs nuo tos pavardės. Man buvo tikriausiai maždaug 10 metų, kai jis atėjo į aktyvią politiką, ir visi be išimčių klausinėdavo, ar esu giminaitis. Taip sutapo, kad esame bendrapavardžiai, esame kauniečiai. Bus proga reabilituoti tą pavardę, nes ne visi Šustauskai yra tokie, koks buvo mūsų buvęs meras kažkada savo laiku“, – sakė jis.

Paklaustas, ar žinoma pavardė gali padėti rinkimų kampanijoje, E. Šustauskas sakė manantis, kad ji gali atkreipti rinkėjų dėmesį į jo kandidatūrą.

„Kai žmonės pamatys pavardę Šustauskas, jie norės išgirsti, ką jis pasakys, o kai išgirs, tada galės pasvarstyti. Manau, kad man tai duos dividendų. Kiek vaikystėje atėmė, dabar, manau, grąžins už tą pavardę šioje kovoje“, – pokalbį užbaigė kandidatas.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad šiuo metu viešai apie ketinimą siekti Kauno mero posto yra paskelbę kelių politinių partijų atstovai. Tarp jų – dabartinis meras Visvaldas Matijošaitis, kurį į rinkimus kelia politinis komitetas „Vieningas Kaunas“, socialdemokratų kandidatas Audrius Radvilavičius, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys, „Nemuno aušros“ kandidatas Karolis Neimantas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Šarūnas Jasiukevičius, taip pat Lietuvos žaliųjų partijos ir Laisvės partijos bendra kandidatė Ieva Budraitė bei Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas Rimas Jonas Jankūnas. Prie jų prisideda ir nepriklausomas kandidatas Egidijus Šustauskas, nesusijęs su jokia politine partija ar komitetu.

Kol kas tai viešai paskelbę pretendentai – oficialų kandidatų sąrašą dar tvirtins Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), todėl pavardės ir politinių jėgų pasirinkimai dar gali keistis.

2027 m. savivaldos rinkimai vyks kovo 7 dieną. Kandidatų dokumentus dar galima teikti iki gruodžio 17-osios, o galutinį kandidatų sąrašą VRK skelbs iki 2027 m. vasario 5 dienos.