Kauno apylinkėse kartais randamos baltos dėžutės: paaiškino, ką su jomis daryti

Kauno apylinkėse gyventojai kartais aptinka baltas dėžutes su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos lipdukais. Specialistai paaiškino, kad tai – meteorologiniai prietaisai, naudojami atmosferos matavimams, ir pabrėžė, jog jie nėra pavojingi.

Tarnybos teigimu, meteorologai kartais sulaukia gyventojų nuotraukų su klausimais, ką su tokiomis rastomis dėžutėmis daryti.

„Tai – nepavojingas meteorologinis prietaisas. Dėžutės viduje yra mikroschema su dviem AA tipo baterijomis, išorėje kyšo antena“, – paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pasak specialistų, visi radiozondai ženklinami specialiais tarnybos lipdukais. Radus tokį prietaisą, jį galima saugiai išmesti kaip elektroninę atlieką arba neatlygintinai perduoti tarnybai.

Kaune ir jo apylinkėse radinį galima pristatyti į Kauno meteorologijos stotį, esančią Rapsų g. 5, Noreikiškių kaime, Kauno rajone. Prieš tai galima susisiekti telefonu +370 648 05759. Prietaisą taip pat galima atsiųsti paštu.

Tarnybos atstovai pažymi, kad ne visi surinkti radiozondai tinkami naudoti pakartotinai, tačiau daliai jų bus suteikta antra galimybė pakilti į dangų.

„Jei panaudoti nebepavyks, tuomet jie bus utilizuoti“, – nurodė specialistai.

Kaip nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, atmosferos radiozondavimas Lietuvoje atliekamas Kauno meteorologijos stotyje. Daugelyje pasaulio šalių tokie matavimai vykdomi vienu metu – kartą arba du kartus per parą. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje radiozondai keliami 12 val. pasauliniu koordinuotuoju laiku (UTC).

„Nesunku suskaičiuoti, kad per metus paleidžiami 365 tokie matavimo prietaisai. Daugelis jų nukrenta iki 100–150 km atstumu aplink Kauną. Nemažą dalį surenka radiozondų ieškotojai, kurie turi ieškojimui skirtą įrangą. Kitus radiozondus kartais atranda paprasti žmonės“, – dalijosi tarnyba.

Pasak specialistų, radiozondą į maždaug 30 kilometrų aukštį iškelia vandeniliu užpildytas meteorologinis balionas. Prietaisas skirtinguose atmosferos aukščiuose matuoja oro slėgį, oro ir rasos taško temperatūrą, santykinę drėgmę, vėjo greitį bei kryptį.

„Viso proceso esmė paprasta – be tokių reguliariai atliekamų matavimų orų prognozės būtų mažiau tikslios“, – aiškino meteorologai.

Nors ateityje, tobulėjant meteorologiniams palydovams, tokių matavimų galbūt pavyks atsisakyti, kol kas, anot tarnybos, radiozondavimas išlieka nepakeičiamas.