Mažumos balsams dauguma kurčia..?

...net jei už tos politinės mažumos Kauno miesto savivaldybės taryboje stovi tūkstančiai „iki valdžios viršūnės“ neprisibeldžiančių kauniečių.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog prieš keliolika metų miesto taryboje kauniečių išrinktų Lietuvos socialdemokratų partijos narių buvo daugiau nei dabar, ir jie dalyvavo valdančiosios koalicijos veikloje. Tuomet iš šios vienos didesnių šalyje politinių jėgų atstovų savivaldybėje nuskambėjo labai aktualus toliau nuo centro gyvenantiems kauniečiams siūlymas Kauno merui (jis dar nebuvo renkamas tiesiogiai) ir miesto tarybai.

Svarstant Tarybos posėdyje projektą dėl viešojo transporto tinklo pertvarkos, socialdemokratai iškėlė idėją troleibusų linijomis sujungti Šilainius (didžiausią sovietmečiu pastatytą Kaune gyvenamąjį rajoną) su kitomis miesto dalimis. Taip esą būtų sumažintos spūstys autobusuose, o elektra varomo transporto miesto gatvėse padaugėjimas tuo pačiu Kaune sumažintų ir oro taršą.

Teisybės dėlei dera pažymėti, jog tuo metu dar ne visos labiau ar menkiau orą teršiančios įmonės Kaune buvo „nuprivatizuotos“, ir Kaunas tebevadintas pramonės miestu. Tais laikais vietos politikai tarpusavyje tardavosi, kam savivaldybėje patikėti miesto vairą (tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015-aisiais).

Iš visų Kauno miesto merų socialdemokratas buvo tik vienas – inžinierius, profsąjungos lyderis Giedrius Donatas Ašmys, savivaldybę valdęs nepilnus metus (2002–2003-aisiais). Jis, beje, nesinaudojo nei asmeniniu, nei savivaldybės automobiliu. Važinėjo viešuoju transportu, tad gyventojų (keleivių) problemas išmanė „iš vidaus“, bet ne iš „teorinių išvedžiojimų“. Kaip bebūtų, valdantieji keitėsi, ir susiformavus kitokių interesų turinčioms daugumoms miesto taryboje, pažadas pradžiuginti šilainiškius troleibusais subliuško, kadangi atnaujinant viešojo transporto parką vietoj troleibusų buvo pripirkta naujų ar užsienio miestuose pagal paskirtį jau tarnavusių autobusų…

Na, bet šiais laikais ir be pažadėjimo kai kas tampa realybe, pvz., apžvalgos ratas, kurio idėją gal merui pasufleravo jo anūkai, todėl tas „siurprizas“ už kauniečių pinigus (netoli 5 mln. eurų) ir buvo ilgokai slepiamas nuo mokesčių mokėtojų?

Dabar savivaldybėje „ant pažadų prekystalio“ padėtas naujas projektas (tramvajaus), kainuosiantis šimtus milijonų. Tik vargu, ar nuo to šilainiškiams susisiekimas pagerės. Jei tai – tik priešrinkiminė idėja, kuriai nelemta tapti realybe, kam žmones erzinti, leidžiant jų pinigus projektui, skaičiavimui, idėjos pagrindimui ir t. t.?

Priminsime, kad dabartinėje Kauno miesto savivaldybės taryboje, sudarytoje iš 41 kauniečių išrinkto politiko, yra 4 politinių jėgų atstovų. Daugiausia – iš stambaus kapitalo įmonės pagrindu suburto „Vieningo Kauno“, mažiausiai – iš Lietuvos socialdemokratų partijos – politikos senbuvės. Po neseno vienos jos narės apsisprendimo palikti socialdemokratus Tarybos frakcijoje jų liko vos du.

Nei būdami frakcija, nei jai iširus, socialdemokratai Kauno valdžioje oficialiai nėra pasiskelbę kaip opozicionieriai. Kaip sakoma, jie nesideda „nei prie tų, nei prie kitų“, o šitaip „neišsigryninus“ nėra lengva veikti politikos lauke. Juolab nesitikėk sulaukti „Vieningo Kauno“ valdančiosios politinės daugumos reakcijos į tai, ką siūlai.

Beje, iki šiol socialdemokratams bent neteko išgirsti trečią ketverių metų kadenciją mero poste baigiančio ir ketvirtosios sieksiančio verslininko Visvaldo Matijošaičio arba jo komandos narių pasišaipymų, kurie retsykiais garsiau ar tyliau nuskamba, pavyzdžiui, Taryboje 8 atstovus turinčių konservatorių atžvilgiu.

Jei atvirai, tai Kauno miesto meras retai kada kalba į mikrofoną. Todėl keistoka buvo išgirsti, kai jis per šiemetinį spalį vykusį Tarybos posėdį padėkojo „Vieningam Kaunui“ už idėją, kurios autorė – Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Audronė Jankuvienė. Ši politikė Tarybos švietimo, kultūros ir sporto komitete pasiūlė savivaldybės administracijai garantuoti lengvatas ir mažesnėms nei 4 asmenų šeimoms, mokant už baseinų paslaugas. Idėja, kuri tarsi sava, autorinė, sudomino „vieninguosius“ ir virto Tarybos sprendimo papildymu. Tačiau A. Jankuvienės pasiūlymas tokiu pačiu principu sureguliuoti paslaugų kainų nuolaidas šeimoms kitose savivaldybei priklausančiose sporto ar kultūros įstaigose V. Matijošaičio nesudomino. Suprask, dar ne laikas...

Kiti Tarybos opozicijos atstovų siūlymai, nuskambėję posėdyje, irgi reakcijų nesulaukė. Tylėdamas meras išklausė ir tai, ką pasiūlė socialdemokratas Vytautas Juodagalvis, kalbėjęs apie paslaugų teikėjų konkurenciją, kurios savivaldybė neužtikrina miesto kapinėse.

Savo ruožtu galime pridurti, kad ta pačia kauniečiams aktualia tema ne kartą rašė ir naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, bet…

„Norime atkreipti Jūsų dėmesį į situaciją, susidariusią Kauno savivaldybės įmonės prižiūrimose miesto kapinėse. Nustatyta tvarka Kauno miesto kapinėse išimtines teises laidoti turi savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“.

Visiškai suprantamas poreikis palaikyti tvarką ir kontroliuoti padėtį, tačiau draudimas kasti laidojimo duobę kitiems, o ne „Kapinių priežiūros“ duobkasiams, galimai pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas, ypač kai laidojama tik urna. Prašome imtis priemonių ir užtikrinti konkurencijos sąlygas“, – tokį pareiškimą Kauno miesto merui per posėdį įteikė socialdemokratas Vytautas Juodagalvis.

Negalima teigti, kad didesnis dėmesys tvarkai amžinojo poilsio vietose kyla tik artėjant mirusiųjų, „išėjusių amžinosios šviesos keliu“, pagerbimo dienoms. „Kapinių priežiūra“ stengiasi pastoviai kuo geriau atlikti jai patikėtus darbus ir dar geba metinėmis pajamomis pora šimtų tūkstančių eurų viršyti patirtas sąnaudas. Tačiau tikrai negali išvengti įpareigojimo (kaip ir kitos savivaldybės įmonės ar net kultūros, švietimo ar sporto įstaigos) kuo daugiau surinkti pajamų ūkiškai mero valdomoje visvaldybėje.

Na, taip, pagal statistiką Kaune per metus miršta daugiau žmonių nei gimsta. Tačiau ne visi mirusieji laidojami būtent šio miesto kapinėse. Kita vertus, išaugus pakaunėje (tiksliau, Kauno rajone) dideliam „mirusiųjų miestui“ Karmėlavoje, daug kas stengiasi artimąjį palaidoti mieste, o ne kitoje šio rajono vietoje – Vainatrakyje, kur kapines taip pat prižiūri Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“. Tačiau ir turėdamas kapavietę, kur ilsisi seniai atgulę gal dviejų jo kartų atstovai, miesto kapinėse laidotojas negali iškasti metro gylio duobės, kad palaidotų kito mirusio artimojo urną su pelenais…

Ir kol kas jos „nepatobulintos“ jokiomis išlygomis – kiek liepia, tiek žmogus turi mokėti. Rinktis pigiau – jokių šansų. Kauno miesto savivaldybės ir toliau nuo konkurentų saugomos įmonės „Kapinių priežiūra“ kainyne dabar nurodyta, kad laidojimo duobės urnai iškasimas ir užkasimas kainuoja 150 eurų, ta pati paslauga, kasant naujoje kapavietėje, – 170 eurų. Kapavietės urnai papuošimas – dar 10 eurų.

Kapavietės (1,10 × 1,20 metro dydžio) įrengimas kapinių kvartale, skirtame tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti, – 700 eurų.

Galima rinktis ir kitokį variantą – urną su pelenais patalpinant į mirusiųjų „daugiabutį“ – kolumbariumą. Tik reikia žinoti, kad jo niša atveriama tik su laidotojo įsipareigojimu užmokėti už mirusiojo kremuotų palaikų kolumbariume laikymą 25 metams.

Kauno savivaldybė laikosi įstatymų, todėl pati niša kapinėse, pasirodo, nekainuoja. Nors esmė viena ir ta pati, kaip senoje lietuviškoje pasakoje apie vargdienį Jonuką, pasamdytą „ar už piemenį, ar ganyti“...

Tad pirmosios urnos su kremuotais žmogaus palaikais laikymas ketvirtį amžiaus Petrašiūnų viešųjų kapinių kolumbariumo nišos II, taip pat III bei IV aukštuose atsieina 2 tūkstančius eurų. Mažiau prestižiniuose aukštuose „butai“ mirusiems (kaip ir gyviesiems daugiabučiuose) kainuoja pigiau. Petrašiūnų kapinių atveju – 1 500 eurų 25 metams.

Pigiausios vietos (urnos laikymas savivaldybės įrengto kolumbariumo nišoje) yra Seniavos kapinėse – 500 eurų. Tiesa, urnos patalpinimo bet kurio kolumbariumo (juos, beje, Kauno miesto savivaldybė įrengia biudžeto lėšomis – mokesčių mokėtojų pinigais) nišoje mokestis – 10 eurų. Prieš keliolika metų politikų brandinta idėja, taupant vietą viešosiose miesto kapinėse, kolumbariumus „lipdyti“ jų viduje prie tvorų, neprojektuojant atskirų „statinių“, Kaune irgi nukeliavo į užmarštį.