„Fetišai“ ir viešųjų erdvių renesansas Vytauto parke Kauno mero ir verslininkės požiūriu

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog ši bendrovė jau senokai primygtinai raginama atsisakyti jai priklausančio nekilnojamojo turto. Įmonės vadovė ne kartą varstė įvairių savivaldybės kabinetų duris, žino, kas siekia išguiti iš parke savo pastatą daugiau nei 30 metų prižiūrinčią, visuomenei lankytis parko erdvėse jokiu būdu netrukdančią bendrovę. Deja, savivaldybė nevykdo teismo sprendimo, kuris ją įpareigoja iš naujo svarstyti „Osterodės“ prašymą dėl leidimo kapitaliai pastatą remontuoti.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/04/01/politika/del-geidziamo-pastato-vytauto-parke-savivaldybe-linkusi-paprotinti-ir-teisma/

Diana Balkuvienė pakalbėti apie tai su „aukščiausia Kauno valdžia“ iki šiol neturėjo progos. Verslininkė nebuvo „akis į akį“ susitikusi su savivaldybės vadovu, meru V. Matijošaičiu, kuris, beje, po darbo milicijoje, savo verslą pradėjo kurti 1991-aisiais. Plungėje bei Kaune gal V. Matijošaičo ir jo verslo partnerio atveju privatizacija buvo „naminė“, o ne „laukinė“..?

Susitikus, žinoma, galėtų vykti ir platesnė diskusija. Meras tikrai turėtų ką patarti smulkiajam verslui, pavyzdžiui, tarptautinės plėtros klausimu, nes, kaip teigiama 2015-aisiais rašytoje V. Matijošaičio biografijoje, nuo 2006 metų jis buvo asociacijos „Mentor Lietuva“ valdybos narys, o nuo 2008-ųjų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas, tais pačiais metais apdovanotas šios organizacijos įsteigta P. Vileišio vardo premija.

Bet Kauno merui dabar labai rūpi Vytauto parkas. Tad spaudai išplatintą V. Matijošaičio komentarą naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ nusprendė pateikti kaip savotišką diskusiją (su... UAB „Osterodė“ direktorės D. Balkuvienės komentaru).

Meras: Kaunas pasikeitė iš esmės: nuo investicijų į miestui ir šaliai svarbius objektus iki viešųjų erdvių renesanso. Visa tai daro miestą gyvą, pilną veiksmo. Tačiau vis dar turime vietų tarsi įstrigusių laike. Ne todėl, kad trūksta vizijos ar lėšų, bet dėl kelių piktybiškų veikėjų, praeities klaidų ir dešimtmečius vilkinamų procesų: nei pats tvarkau, nei kitiems leidžiu.

Sunku suprasti, ko siekė senieji Kauno politikai, lengva ranka skaldydami aplink Ąžuolyną esančias teritorijas ir vieną po kitos tyliai atriekdami jas privatininkams.

Verslininkė: Jei tai buvo ar yra pažeidimas, tai ginant viešąjį interesą, prokuratūra galėtų išsiaiškinti bei atsakyti merui ir visuomenei apie „atriekimus“ - tiek buvusius, tiek dabartinius?

Meras: Kažkada tokios machinacinės schemos gal buvo norma, bet tikrai ne dabar. Baigiame surinkti visus išparceliuotus plotus, kad jie sugrįžtų kauniečiams. Vienas iš pavyzdžių ­– Vytauto parkas, kuris jau seniai turėjo būti pilnai sutvarkytas, bet dabar stovi pusiau skustas, pusiau luptas.

Verslininkė: Pritariame ir šią nuomonę palaikome. Todėl vykdydami veiklą, sukūrę darbo vietas ir mokėdami mokesčius Lietuvos Respublikai ir miestui 30 metų, esame nuo 2021 metų parengę nuosavybės teise mums priklausančio pastato kapitalinio remonto projektą. Tačiau šis projektas yra stabdomas nuo 2022 metų, iš pačios Kauno miesto savivaldybės pusės.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/01/23/politika/kauno-savivaldybes-darbo-metodai-per-teismus-bando-perimti-vytauto-parko-pakrasty-stovinti-pastata/

Meras: Nusikaltimas miestui bei jo žmonėms padarytas daugiau kaip prieš 30 metų, atidavus Vytauto parką ir Dainų slėnį į privačias rankas. 1992 m. įvyko garsioji privatizacija, kuomet valstybinis turtas buvo kapitalizuotas ir virto privačiu. Kažkam atiteko atrakcionai, kažkam suoliukai ar įvairūs statiniai. Riebaluotų pirštų prie skanaus kąsnio netrūko. Šiandien matome rezultatą: Vytauto parke stovi apleisti, apgriuvę, netinkami naudoti statiniai.

Verslininkė: Žinome, kad tokių statinių sąrašas egzistuoja (viena iš savininkų - pati Kauno miesto savivaldybė). Parke esančio „Osterodės“ nekilnojamojo turto, kuriame yra vykdoma veikla, gaunamos pajamos ir mokami mokesčiai valstybei, tarp mero minimų pastatų nėra. Ar kiti pastatai (jų savininkai) savo veiklomis yra sumokėję bent vieną eurą i biudžetą, ir ar yra juose sukurtos darbo vietos, - čia gali atsakyti žurnalistinis tyrimas, o dar geriau - pati Kauno miesto savivaldybė.

Meras: Tokį pat vaizdą dar labai neseniai kauniečiai matė ir Dainų slėnyje. Su Dainų slėniu Kaunas įrodė, kad praeities klaidos ištaisomos. Po vadinamosios „čekinės privatizacijos“ miestas susigrąžino sakralią erdvę ir prikėlė naujam gyvenimui: sėkmingai nuaidėjo Dainų šventės 100-metis, vien šiemet suplanuoti 4 koncertai, žmonės ir bendruomenės ten puikiai leidžia laiką.

Verslininkė: Negaliu komentuoti dėl to, jog situacija nėra man žinoma, nei sąlygos Dainų slėnio atgavimo, nei kaštai nebuvo plačiai viešinami.

Meras: Vytauto parko situacija – analogiška. Noriu pabrėžti, kad tai ne „pasišpagavimas“ su privačia nuosavybe, o kova už viešą interesą, už istoriją, gamtos ir kultūros paveldo atkūrimą ir seniausio Kauno parko prikėlimą naujam gyvenimui.

Verslininkė: Privati nuosavybė yra privati nuosavybė. „Pasišpagavimas“ su privačia nuosavybe, - labai neaiški sąvoka, kurios negalime komentuoti dėl to, kad nesuprantame jos esmės ir netikime, jog teisminius procesus dera vadinti „pasišpagavimu“.

Meras: Miestas siūlo taikų kelią – už sąžiningą kainą išpirkti privatininkų turtą visuomenės poreikiams, tačiau iki šiol atsimušame į abejingumo sieną: skundai, teismai, trukdymas ar tiesiog tyla. Kokie tokių veikėjų motyvai – pasakyti sunku, galbūt jiems tai savotiška fetišo forma.

Verslininkė: Kas yra sąžininga kaina, kam ji yra pasiūlyta? Galim priminti pavyzdį: Vytauto 4B adresu, nelabai su mokesčių mokėtojais tariantis, jų (visuomenės) vardu iš miesto biudžeto atseikėta pusė milijono eurų ir nupirktas pastatas „vaiduoklis“. Gal mero nuomone, tai ir galima laikyti „savotiška fetišo forma“? Nors pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją, tipiškais fetišo objektais laikoma tam tikta avalynė, apatiniai drabužiai, kojinės…

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/02/07/miestas/vytauto-parko-emimo-istorijos-narpliojamos-ne-tik-kaune/

Meras: Nepaisant visko, Vytauto parko prieigose judame į priekį: 90 proc. kapitalinio remonto darbų jau atlikta Miko Petrausko Scenos menų mokykloje ant Parodos kalno. Vasarą objektą priduosime ir iki rugsėjo pasirūpinsime baldais bei kita reikiama įranga, kad auklėtiniai naujus mokslo metus pradėtų gražiose ir jaukiose patalpose.

Pokyčių sulauks ir netoliese stovintis mūrinis kurhauzas. Kitą savaitę pasirašome sutartį su rangovais, kurie įsipareigos per metus pastatą sutvarkyti ir pritaikyti tos pačios Scenos menų mokyklos veiklai.

Verslininkė: Tikriausiai taip ir bus. Negalime komentuoti, nedisponuojame informacija. Džiaugiamės būsima kaimynyste.

Meras: Miestas turi aiškią viziją – sukurti gyvą, bendruomenės poilsiui skirtą parką, kuriame skambėtų vaikų juokas, vyktų renginiai. Namų darbai padaryti – atlikta gyventojų apklausa, pagal jos rezultatus paruošta Vytauto parko sutvarkymo galimybių studija. Miestas rengia detalųjį planą, formuojant vieną nedalomą sklypą visoje Vytauto parko teritorijoje.

Beveik 8,5 ha teritoriją esame suplanavę pritaikyti kauniečių poilsiui, aktyviam laisvalaikiui, pramogoms ir įvairiems renginiams. Kaip ir Ąžuolyne, Vytauto parke išsaugosime parko savitumą, sutvarkysime apleistus takelius, suvienodinsime mažąją architektūrą. Vytauto parkas – mūsų visų, todėl jaučiame pareigą jį atverti žmonėms.

Verslininkė: Visa tai smagu, bet ir dabar parko vartai nėra užrakinti. Žemė – valstybės, ir niekas nedraudžia savivaldybei parką tvarkyti, prižiūrėti, renovuoti. Juolab, ir „Osterodei“ priklausantis pastatas Nr. 4A Vytauto parke yra skirtas visuomenės poreikiams. Tereikia leisti tai erdvei atsinaujinti, ir ji vėl pakvies, kaip kažkada, į mūsų pastate veikusią kavinę, parodų erdvę, susitikimus su meno atstovais.