„Žalgirio“ arenoje laukia būrys rašytojų, 41 stalo žaidimas ir šunys pagalbininkai

Visą savaitgalį „Žalgirio“ arenoje karaliaus knygos. Penktadienio rytą čia prasidėjo antroji Kauno knygų mugė. Programoje – daugiau kaip šimtas renginių: knygų pristatymai, protmūšiai, bibliotekų edukacijos, o atskiroje erdvėje dėmesį traukia 41 stalo žaidimas.

Kauno knygų mugėje dalyvauja daugiau kaip 90 leidėjų, net 45 autoriai mugėje pristato savo knygas, kiti rašytojai su skaitytojais bendrauja leidyklų stenduose.

Kauno knygų mugės naujovė, kurios nėra net Vilniaus knygų mugėje – didžiulė stalo žaidimų erdvė „Ateik ir žaisk“. Čia galima ne tik apžiūrėti žaidimus, bet ir čia pat juos išbandyti. Erdvėje laukiami vaikai, jaunuoliai, šeimos, draugų kompanijos, suaugusieji ir kiti smalsuoliai. Iš anksto taisyklių žinoti nebūtina – šalia laukia žaidimų bendruomenės nariai, kurie mielai pamokys. Per tris mugės dienas galima išbandyti daugiau nei 40 stalo žaidimų.

Dar viena mugės naujovė – literatūriniai protmūšiai, juose dalyviai geriau pažins rašytojus ir jų kurtas knygas. Dėmesio laukia ir bibliotekų erdvė, vienijanti dešimtis Lietuvos bibliotekų, pvz., Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka siūlo panirti į patirtinę parodą „Netrukus pasimatysim! Myliu“, o Kaišiadorių Jono Aisčio viešoji biblioteka siūlo edukaciją apie aisčius.

Vaikai ir paaugliai taip pat laukiami robotikos erdvėje.

Šeštadienį 16 val. Kauno knygų mugėje žvilgsnius trauks šunys pagalbininkai (asistentai) padedantys įvairiose situacijose, pvz., autizmo sutrikimą turintiems žmonėms. Vyks knygos apie keturkoję Aurą pristatymas ir diskusija, žinoma, dalyvaus ir amsintys asistentai.

Kauno knygų mugėje kaunietės Ieva Drukteinytė ir Karina Aleksejevė pristato nuo 2025 metų kuriamą kultūros žurnalą „ate ate“. Trečio numerio tema – triukšmas / tyla.

„Triukšmo daugėja, bet autoriai atrado, kad vieni žmonės, dirbantys didžiuliame triukšme geba atrasti tylą, o kiti ir nuvažiavę prie jūros suranda didžiulį triukšmą. Leidinyje nagrinėjamas ir autentiškumo triukšmas, pvz., stengiantis išlaikyti lietuvio tautinį kostiumą griežtai tokį, koks nuo seno buvo ir jokiais būdai nekeisti – neleidžia jam išlikti aktualiam ir artimam jauniems žmonėms“, – kalbėjo K. Aleksejevė. Naują kultūros leidinį rengia autoriai iš visos Lietuvos, jo tiražas – 300 vnt.

„Leidiniu siekiame, kad žmonės vertintų tai, kas laikina, praeina, kad pastebėtų daugiau tokių reiškinių ir žurnalas taptų vieta apie tai kalbėti. Drąsiname kurti ir pradedančiuosius menininkus“, – sakė I. Drukteinytė. Mažo tiražo leidinį galima rasti Kauno knygyne „Kolibris“, įvairiose kavinėse, taip pat Vilniaus, Klaipėdos bei Panevėžio kavinėse.

Pirmąją mugės dieną pristatyta Beno Navakausko ir Elvyros Mickevič knyga „Didžiosios tremtys. Tadžikija, 1945 m.“. Joje nagrinėjama konkrečios etninės grupės – vokiečių – tremties istorija. Į šį kraštą buvo ištremti 898 Lietuvos gyventojai, 319 iš jų žuvo tremties vietose Vachšo upės slėnyje. Namo grįžo vos keli šimtai. Ištremtieji ten itin skurdžiai gyveno, liejo prakaitą medvilnės laukuose.

„Tadžikija buvo turbūt toks pat kraštutinumas, kaip 1942 m. vasarą iš Altajaus dalį lietuvių perkelti prie Laptevų jūros. Vienus sistema vežė sušaldyti, o kitus – numarinti nuo nepakeliamo karščio. Šiaurėje nebuvo galimybės deramai palaidoti tremtinių, nes tai amžino įšalo žemė, o Tadžikijoje irgi nebuvo galimybių, nes ten žemė perdžiūvusi, neįkertama. Už Šiaurės poliarinio rato tremtinių kaulus tąsydavo poliarinės lapės, o Tadžikijoje – šakalai naktimis. Ar gali būti artimiesiems didesnis skausmas žinant, kad nepavyksta normaliai iškasti duobės, palaidoti pagal tradicijas, pagarbiai? Ta sistema stengėsi nužmoginti“, – teigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovė Ramunė Driaučiūnaitė.

Mugėje knygą „Birutė Pūkelevičiūtė: širdy – likau kaunietė…“ pristatinėja dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė.

„Jei 1952 metais į B. Pukelevičiūtės knygą „Metūgės“ būtų atsižvelgta kitaip, sakytume, kad tai – pirmoji feministė. Tačiau ji niekada savęs nelaikė feministe, save pristatydavo tiesiog „femina“. Ši kaunietė išskirtinė tuo, kad išleido pirmas lietuviškas plokšteles ir Amerikoje sukūrė pirmą lietuvišką vaidybinį filmą“, – kalbėjo pašnekovė.

Kone toliausias kraštas, iš kurio atvyko dalyviai – Neringa, mat mugėje dalyvauja Neringos muziejų delegacija. Stende pristatomos Kuršių nerijos kultūros naujienos, leidiniai apie to krašto istoriją. Šiuo metu laukiama naujai išverstos Thomo Manno knygos „Budenbrokai“, už kurią autorius gavo Nobelio literatūros premiją. Ji pasirodys rudens pabaigoje. Neringos atstovai Kauno knygų mugėje dalyvauja antrą kartą.

„Kauniečiai nustemba, kad Neringoje, Nidoje, yra tiek kultūros salelių, muziejų, džiugu, kad turime kuo nustebinti“, – kalbėjo muziejininkė Edita Anglickaitė-Beržinskienė.

Viena iš renginio organizatorių Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Dovilė Zaidė teigė, kad mugėje keliami klausimai, kas vyksta, kai knyga pasiekia skaitytoją, kaip kuriasi bendruomenės, kokią įtaką jos daro, kaip vyksta rekomendacijos, kodėl mums išvis svarbu skaityti kartu, rekomenduoti.

„Keliame klausimą ir apie skaitymo skatinimą, juk Lietuvos identitetui tai labai svarbu. Kaune kuriame knygų mugės tradiciją, siekiame, kad ji išsiplėstų, tam palanki geografinė padėtis, nes į Vilniaus knygų mugę iš tolimų rajonų nesiryžtama atvažiuoti, o Kaunas – Lietuvos centre, čia atvykti patogiau. Norime čia pritraukti skaitytojų iš Birštono, Kėdainių, Marijampolės, kitų miestų“, – teigė D. Zandė.

Mugės lankytoja Jonė – dažna knygų renginių dalyvė, kasmet ji vyksta į Vilniaus knygų mugę, o Kauno mugę lanko jau antrus metus iš eilės. Penktadienį ji spėjo sudalyvauti diskusijoje „Knygų skirtukai: nematoma skaitymo pusė“, o po jos kibo į suplanuotų įsigyti knygų paieškas.

„Ieškau kelių knygų sau ir anūkei, tyrinėju apžvalgas, naujienas, dalyvauju knygų pristatymuose. Esu tikra, kad Kauno knygų mugė įsivažiuos ir pasieks Vilniaus knygų mugės mastą. Į Kauną patogiau atvažiuoti, tikiu ji išaugs", – kalbėjo skaitytoja Jonė.

Penktadienį mugėje matyti daug vaikų, moksleivių, o šeštadienį planuojamas šeimų su vaikais antplūdis, jiems pritaikyta programa, pramogos.

Kauno knygų mugė baigsis sekmadienio vakarą. Programa čia.

Įėjimas mokamas.