Vytauto parko „ėmimo“ istorijos narpliojamos ne tik Kaune

Pareiškimą, kuris nagrinėjamas uostamiesčio teisme, pasirašė minimos inspekcijos Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas Tadas Būdvytis. Atsakovė byloje – Kauno miesto savivaldybė, trečias suinteresuotas asmuo – UAB „Osterodė“, daugiau kaip 30 metų turinti nekilnojamojo turto Vytauto parko teritorijoje, ir nesutinkanti, kad šis turtas savivaldybei sumanius „intenciją“ „visuomenės reikmėms“, būtų iš savininko perimtas. O paskui – pastatas bus nugriautas arba „rekonstruotas į nežinia ką“, siekiant atkurti parko vientisumą bei istorinį autentiškumą.

Į Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją pernai ne vieną kartą kreipėsi UAB „Osterodė“, nesulaukusi konkrečių atsakymų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos bei jos užsakymu detaliuosius sklypus (privačius) parko teritorijoje pradėjusių perplanuoti specialistų. Ir Inspekcija negavo tikslių atsakymų į savo klausimus.

Visai netikėtai galėtų į šią „neformalią kompaniją“ jungtis ir naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, nes mūsų užduoti savivaldybei klausimai, kaip sprendžiama iš atsakymų, buvo nutylėti arba paklausus vieną, atsakyta apie visai kitą…

„Prieš keletą metų UAB „Osterodė“ savo skunde teismui prašė panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo atmestas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal 2022-aisiais parengtą „Prekybos pastato Perkūno al. 4A, Kaunas, kapitalinio remonto projektą.
2022 m. spalio 27 d. Regionų apygardos administracinis teismas prašymą tenkino ir priėmė palankų įmonei sprendimą, įpareigodamas savivaldybę iš naujo svarstyti „Osterodei“ keliasdešimt metų nuosavybės teise priklausančio pastato remonto leidimo išdavimo klausimą. Tačiau savivaldybė šio teismo nutartį apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savivaldybės apeliacinį skundą atmetė ir 2024 m. birželį priėmė nutartį, kuria paliko galioti 2022 m. žemesnės instancijos teismo sprendimą“, - tęsdama sausio 22 d. rašytą laišką, straipsnio autorė dar kartą priminė, jog nutartis neskundžiama, tačiau savivaldybė iki šiol nėra jos įvykdžiusi.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ Kauno miesto savivaldybei pateikė šiuos klausimus:

Po penkių dienų, sausio 27-ąją, iš savivaldybės „atskriejo“ toks atsakymas.

Komentuoja Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.

„Vytauto parko visuomenės poreikiams paėmimo procesas komplikuotas dėl tos pačios UAB „Osterodės“ skundų – ji ginčija savivaldybės atliekamus veiksmus, kurių vienas – teritorijos detaliojo plano keitimas.

Norint tęsti visuomenės poreikiams paėmimo procedūras būtina patvirtinti teritorijos detalųjį planą, o šio rengimo procedūros buvo sustabdytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimu, kuri analizuoja į UAB „Osterodė“ pateiktus skundus.

2021-07-27 už 520 000 Eur pirkti 0,0885 ha ploto žemės sklypas ir 390,87 kv. m bendrojo ploto pastatas Perkūno al. 4B, Kaune. Šiemet šis pastatas bus pradėtas pritaikyti Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos veiklai“.

Ar tikslinga perimti NT (sudarant vientisą Vytauto parko teritoriją) pagal teisės aktus visuomenės poreikiams, aiškinasi ir galutinį sprendimą priima Nacionalinė žemės tarnyba. Tuo tarpu savivaldybė, skubėdama kuo greičiau „prastumti“ detaliųjų planų keitimą, nepaiso bylinėjimuisi turimų išleisti lėšų, - juk ne savais už viską mokama. Tikslui pasiekti visos priemonės geros, tik įtikinamų argumentų kartais pritrūksta.

Viename iš Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-12-09 akto papunktyje nustatyta, kad Vytauto parko komplekso vertingoji savybė „Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi funkcija – rekreacinė“. Kitame papunktyje nurodyta, kad „Nuo XIX a. pabaigos teritorija buvo naudojama rekreacijai ir pramogoms – veikė restoranas, kavinė, cukrainė, kinematografas, buvo statomi spektakliai, rengiami koncertai“.

Tačiau savivaldybės administracijos specialistų (pirmiausia – vadovų) nuomone, pastatas Perkūno al. 4A, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip maitinimo paskirties pastatas - kavinė, „neatitinka pirminės parko rekreacinės paskirties ir yra nesuderinamas su parko plėtojimo tikslais“.

2009-ųjų Akte nustatyta kita Vytauto parko komplekso vertingoji savybė „planavimo sprendiniai – laisvo išplanavimo parkas, įkurtas natūraliai susiformavusioje terasoje ir šlaituose, netaisyklingos konfigūracijos, išsidėstęs palei Parodos g., Perkūno al., Vaižganto g. ir Laisvės al., parko statinių išdėstymas laisvas“. Ir Akte nurodyti parko kompleksą sudarantys statiniai, - „Paviljonas, Transformatorinė, Kasos pastatas.“

Kaip pastatas Perkūno al. 4A pakenks parko vertingosioms savybėms ar neleis užtikrinti jų apsaugos, Vytauto parko komplekso teritorijos vientisumo ir autentiškumo, savivaldybė įtikinamų argumentų nepateikia.

Tiesa, „vientisumas“ vis tik bus „ne vientisas“, nes, kaip nurodoma sklypų detaliųjų planų aiškinamajame rašte, visuomenės poreikiams nėra imamas ir planuojamoje teritorijoje stovintis kitas Vytauto parko komplekso pastatas – Vytauto parko komplekso transformatorinė bei į planuojamą teritoriją atskiru sklypu įtrauktas Vokietijos konsulo rezidencijos pastatas su jam priskirta teritorija.

Į Teritorijų planavimo ir statybų inspekciją Perkūno al. 4A pastato savininkė (UAB „Osterodė“) kreipėsi pernai vasarą. Prašė stabdyti savivaldybės sprendimus, detaliųjų planų keitimo procesą. Iš pradžių vyko susirašinėjimai tarp bendrovės, inspekcijos, Kauno savivaldybės. Raštuose minėti skundai, pretenzijos, įpareigojimai, privalomo nurodymo nevykdymas, galop prieita iki teismo.

Inspekcijos pareiškime teigiama, kad „Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – TPDRIS) duomenimis, žemės sklypų Perkūno al. 4, 4C, 4A, 4B, Kaune, DP keitimo korektūros planavimo organizatorius – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. DP korektūra yra baigiamojo etapo sprendinių derinimo stadijoje.“

O viename iš atsakymų, kurį surašė „Osterodei“ valstybės tarnautojai (2024-08-14) paaiškinta, kad „planavimo organizatorius rėmėsi Administracijos Kultūros paveldo skyriaus raštu: „toks veiksmas yra būtinas siekiant išsaugoti teritorijų vientisumą pagal LR Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuris numato, kad visuomenės poreikiai apima gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugą“.

Inspekcijos pareiškime teismui minimas ir kitas atsakymas (2024-10-11), nepaaiškinęs, kodėl Vytauto parko komplekso autentiškumas negalėtų būti atkurtas, negriaunant pastatų, kurie Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro duomenimis, nesudaro Vytauto parko komplekso. Taip pat nepatikslinta, kokie teritorijos elementai, statiniai ar kitos vertybės sudaro parko autentiškumą, kurį siekiama apsaugoti.

Siekis savivaldybei perimti svetimą NT grindžiamas jos pačios administracijos Kultūros paveldo skyriaus 2022-06-27 raštu. Beje, jame apie perimamų, kad ir atlyginant pagal rinkos kainą, statinių griovimą ar jų rekonstravimą nekalbama. Vėliau gimė paaiškinimas, jog pastatai „esant poreikiui po paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, įvertinus vėlesniuose etapuose (techniniuose projektuose) galimybę juos pritaikyti parko reikmėms, jie galėtų būti ir rekonstruojami“.

Lygiai taip savivaldybė galėtų tvarkyti parko teritoriją, laiptus ir visa kita, kas jai priklauso jau dabar. Visuomenė tikrai būtų dėkinga. Kodėl to nedaroma, - atsakymo nėra.

O visuomenė nežino, kam ji nori jos vardu „imamų“ Vytauto parko pastatų, bet savivaldybė žino, kaip tą turtą galės panaudoti. Ir iliuziją, kad visuomenės balso paisoma, išsaugos.

Štai, visuomenė nepuolė pritarti planams statyti naujus savivaldybės rūmus prie Kauno pilies, tai Visvaldybė žengia žingsnį atgal. Tačiau tai nereiškia, kad nestatys, bet statys nebūtinai savivaldybės administracinį, o šiaip kokį pastatą. Paskui sugalvos jo paskirtį? Arba prieš statydama apsaugos visuomenę nuo išankstinio žinojimo, koks statinys detaliajame plane suprojektuotas?

Savivaldybė savo veiksmus, gviešdamasi to, kas ne jai parke priklauso, pateisina tokiu argumentu: „Dėl skirtingų valdytojų ir interesų šiuo metu Vytauto parkas nefunkcionuoja visaverčiai, o komplekso kultūros paveldo vertingosios savybės nyksta. Komerciniai objektai trukdo išlaikyti parko vientisumą ir neatitinka pirminės parko rekreacinės paskirties. Perėmus šios teritorijos valdymą ir ją pritaikius visuomenės poreikiams, būtų galima kompleksiškai tvarkyti visą Vytauto parko teritoriją, išlaikant kultūros paveldo vertybes ir formuojant ilgalaikę teritorijos vystymo koncepciją. <...> Pastato Perkūno al. 4A griovimas būtinas siekiant užtikrinti Vytauto parko vientisumą kaip kultūros paveldo objekto ir užkirsti kelią tolimesniam vertingųjų savybių nykimui. Parkas turi būti atkurtas kaip rekreacinė, visuomenei skirta erdvė, o komercinės paskirties objektai šioje teritorijoje nėra reikalingi ir taptų kliūtimi siekiant visapusiškai išnaudoti parko potencialą“.

Ta proga paminėtinas mažas pastebėjimas: „visuomenės poreikiams nėra imamas ir planuojamoje teritorijoje stovintis kitas Vytauto parko komplekso pastatas – transformatorinė bei į planuojamą teritoriją atskiru sklypu įtrauktas Vokietijos konsulo rezidencijos pastatas su jam priskirta teritorija“.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, anot UAB „Osterodė“ atstovės, „laikosi nuomonės, jog pastatas niekaip nekenkia Vytauto parko kompleksui, ir nėra būtinybės pastato Perkūno al. 4A, Kaune paimti visuomenės poreikiams kultūros vertybių apsaugos tikslais ir juo labiau - jį nugriauti“.

Dar kartą prašome viešųjų finansų valdytojos – Kauno miesto savivaldybės - paskaičiuoti visą piniginę vertę „siekio perimti visuomenės poreikiams“ svetimą nuosavybę - Vytauto parko pastatus ir sklypus, kurie yra privatūs. Jei ne visą, tai bent sąmatą, į kurią jau tikrai galima įskaičiuoti tiek planų korektūroms, tiek valstybės tarnautojų darbui apmokėti, tiek bylinėjimuisi realiai išleistas mokesčių mokėtojų sudėto miesto biudžeto lėšas. Būtinai paskelbsime tuos duomenis visuomenei.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ toliau seks, kaip sekasi verslininkams ir savivaldybei jų teisiniame ginče. Vasario 20-ąją teisme bus nagrinėjamas UAB „Osterodė“ prašymas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės dėl jos veiksmų įmonės patirtus nuostolius.