Dėl geidžiamo pastato Vytauto parke savivaldybė linkusi „paprotinti“ ir teismą

Vardindami tokių rinkimų galimus trūkumus, Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos paremtos knygos (studijos) autoriai Jurgita Mačiulytė ir Petras Ragauskas atkreipia dėmesį į tai, kad „tiesioginiai rinktas meras tarp rinkimų būtų mažiau atskaitingas (nes už kiekvieną ginčytiną klausimą gyventojų balsuoti nekviesi ir atšaukimo mechanizmo netaikysi, o jo nerinkusi ir netvirtinusi savivaldybės taryba praktiškai nieko negalėtų padaryti.(…)

Pažymima ir tai, kad tiesioginiai merų rinkimai „padidintų galimybes piktnaudžiauti galiomis ir dėl to priimti tiek korupcinius (vieną papirkti lengviau nei keliolika), tiek ir tinkamai neapsvarstytus sprendimus“.

Tokie tad buvo teoriniai mokslininkų pasvarstymai, o ar jie „atspindimi“ praktiškai dabar, kai nuo 2015-ųjų merus renka patys gyventojai, bet ne jų išrinktos savivaldybių tarybos (vietos politikai), paliekame spręsti mūsų skaitytojams…

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė apie savivaldybės nenorą vykdyti teismo sprendimą ginče su verslo įmone, kuri keliasdešimt metų turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (pastatą-paviljoną) Vytauto parke. Tačiau negali atnaujinti savo nuosavybės, kad ši toliau tarnautų verslo reikmėms.

Nes tas NT pastaraisiais metais labai rūpi savivaldybei, norinčiai jo „visuomenės reikmėms“. Nors verslas nedaro jokių kliūčių visuomenei vaikščioti po parką bei juo džiaugtis ir grožėtis, o savivaldybei – jį sutvarkyti, kad iš tikrųjų būtų kuo džiaugtis…

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/02/12/miestas/isduotas-vykdomasis-rastas-kauno-savivaldybei-per-antstoli-sieks-pradeti-pastato-remonta-vytauto-parke/

Kadangi verslo įmonė nesulaukė, kol Kauno miesto savivaldybė pradės vykdyti teismo sprendimą, pasirūpino gauti vykdomąjį raštą, pagal kurį jau teismo antstolis turėtų teisėtą pagrindą imtis darbo, priversdamas vietos valdžios instituciją laikytis įstatymų.

Tuomet institucija kreipėsi į teismą, nes Visvaldo Matijošaičio vadovaujamai Kauno miesto savivaldybei pasirodė, jog „UAB „Osterodė“ pateiktame prašyme išduoti vykdomąjį raštą, savaip interpretuoja teismų sprendimų motyvaciją ir siekia, kad Kauno miesto savivaldybė priimtų konkretų sprendimą: suderintų projektą ir išduotų statybą leidžiantį dokumentą“.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog žodis „statyba“ šiuo atveju reiškia parke „Osterodei“ priklausančio pastato „kapitalinį remontą“. Jo projektas parengtas 2022-aisiais bei pakoreguotas 2024-aisiais. Ir Kauno miesto savivaldybės ne vieną kartą atmestas.

Na, taip, teismas 2022-aisiais nurodė savivaldybei iš naujo svarstyti klausimą dėl leidimo verslo įmonei remontuoti savo turtą išdavimo. Tačiau vyko „derinimai“, ir reikalas „įstrigo“ savivaldoje, kuri visose savo strategijose deklaruoja „sutarimą su verslininkais dėl gražesnės Kauno ateities“. Tiesa, nutyli, jei toje „ateities perspektyvoje“ nesimato garsiausios Kauno verslininkų (laisvu nuo verslų laiku – politikų) interesų, o jie, deja, Kaune matomi daug kur, tad savivaldai sutarti „su svetimais“ neįdomu..?

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/01/23/politika/kauno-savivaldybes-darbo-metodai-per-teismus-bando-perimti-vytauto-parko-pakrasty-stovinti-pastata/

Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi paliktas galioti nepakeistas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimas įsiteisėjo pernai birželį. Čia – ne tas variantas kaip kokios ne vietoj pastatytos tvoros atveju. Tokią tvorą griauti teismo sprendimu skuba pats meras „su „parodomosios akcijos“ vykdytojais. Nedelsdami. Vytauto parke NT „tvarko reikalus“ savivaldybės administracija. Meras viešai nesikiša, - laukia rezultato.

Savo ruožtu daugiau nei pusmetį išlaukė UAB „Osterodė“, kol savivaldybė teiksis paklusti teismui ir vykdys jos pernykštės vasaros pradžioje priimtą sprendimą. Nesulaukė. Todėl 2025 m. sausio 27 d. teisme buvo gautas įmonės atstovės advokatės Neringos Žukauskienės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo administracinėje byloje. Šis raštas išduotas vasario 10-ąją.

Netrukus Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydama vykdomąjį raštą panaikinti.

Prašymą išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo nutartyje teigė: „Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau -ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.(…) . Vykdytini yra tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendintas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų, gali būti taikomos Civilinio proceso kodekse numatytos priverstinės teismo sprendimo vykdymo priemonės.

Pažymėtina, kad vykdomasis raštas yra tik vykdytinas dokumentas, kurio išdavimas teisinių pasekmių asmeniui nesukelia. Teisines pasekmes sukelia bei asmens teises ir pareigas numato jau įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis. Įstatymas nenumato galimybės ginčyti vykdomųjų raštų ar pripažinti jų negaliojančiais, vykdomų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu.“

Kažkaip nesitiki, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus specialistai (o jų kauniečiai išlaiko ne keletą, bet keliasdešimt) savo iniciatyva imtų prašyti teismo naikinti vykdomąjį raštą. Tačiau jei savo tarnyboje jie gavo „iš aukščiau“ tokį nurodymą, tai pakluso, nekomentuodami, ką šiuo klausimu sako Civilinio proceso kodeksas.

Teismas kovą nutarė netenkinti Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl vykdomojo rašto panaikinimo. Beje, Vytauto parko „ėmimo“ istorijos jau pasiekė ir Seimą, tad „Kas vyksta Kaune“ lauks tęsinio ir iš sostinės.

Žinoma, priverstinai turėdama iš naujo svarstyti verslo įmonės prašymą dėl išdavimo leidimo remontuoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, Kauno miesto savivaldybė „iš inercijos“ pasistengs rasti projekte kitokių „derintinų“ dalykų, tad... O paskui yra kelias privatų statinį įtraukti į „neprižiūrimųjų“ sąrašą (kaip nutiko „Britanikos“ ir dar ne vieno kito pastato atvejais) bei skirti savininkui didelius NT mokesčius.

Kol galop įmonė „pati susiprotės“ savo turto atsisakyti, mainais gavusi iš savivaldybės kompensaciją. Tai yra – dalį viešųjų finansų, kuriuos į miesto biudžetą sudeda dirbantys ir mokesčius mokantys gyventojai...