Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrui „Vilmorus“ paklausus, kas galėtų pretenduoti į prezidentus, žmonės daugiausia kartų paminėjo tris pavardes: Gitano Nausėdos, Sauliaus Skvernelio ir Visvaldo Matijošaičio.
Būtent šis trejetas jau kurį laiką lyderiauja ir „Spinter tyrimų“ atliktose apklausose. Sociologas Vladas Gaidys sako, kad pagaliau į Lietuvą grįžta rinkimų fiesta – apie prezidento rinkimus pradėta kalbėti likus dvejiems metams iki rinkimų. Tuo metu politologas Raimundas Lopata tvirtina, esą kol kas tai tik spekuliacijos – nė vienas iš favoritų trejeto nėra paskelbęs apie kandidatavimą.
G. Nausėda augina populiarumą
Įprastai atliekant visuomenės nuomonės apklausą dėl prezidento rinkimų, respondentai renkasi iš sąraše esančių pavardžių. Tuo metu „Vilmorus“ žmonių paprašė pačių įvardinti, kas iš dabartinių visuomenės veikėjų galėtų pretenduoti į prezidento postą. Iš viso respondentai paminėjo 47 asmenybes.
Pirmoje vietoje atsidūrė ekonomistas G. Nausėda – jį paminėjo 20 proc. apklaustųjų. Premjerą S. Skvernelį įvardijo 15,6 proc. respondentų, Kauno merą V. Matijošaitį – 15,2 proc.
Toliau rikiuojasi buvęs ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas (8 proc.), Seimo narė Ingrida Šimonytė (7,1 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (6,3 proc.), Seimo nariai Žygimantas Pavilionis (4,4 proc.) ir Naglis Puteikis (2,2 proc.).
„Pirmasis trejetas įsitvirtinęs, G. Nausėda buvo pirmas ir gruodį, S. Skvernelis antras, V. Matijošaitis – trečias. Per tą laiką G. Nausėda išaugino savo reitingą nuo 14,4 proc. iki 20 proc. Reikia pastebėti, kad žiniasklaida apie šiuos tris ir kalba“, – pastebi V. Gaidys.
„Vilmorus“ visuomenės apklausą apie kandidatus į prezidento postą atliko jau trečią kartą. Identiškos apklausos jau atliktos rugsėjo, gruodžio mėnesiais. Iš viso „Vilmorus“ iniciatyva vasario 9-18 dienomis apklausti 1002 respondentai.
S. Skverneliui simpatizuoja provincija
V. Gaidys juokavo, kad kažkiek kremtasi, mat kandidatų sąrašų dar nėra, patys žmonės nekalba apie dalyvavimą, partijos kol kas nekalba apie kandidatus. Visa diskusija kyla iš apačios – visuomenės nuomonės apklausos. Visuomenė mini tai, ką dažniausiai girdi ir mato žiniasklaidoje.
Sociologas pastebi, kad G. Nausėdą labiau palaiko išsilavinę, turtingesni, miestų gyventojai, „sėkmingesnė Lietuva“, kuriems nėra reikalo rytoj emigruoti. Jį labiau remia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio elektoratas.
S. Skvernelį labiau remia rajonų centrų ir kaimo, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos elektoratas. Tuo metu V. Matijošaičio elektoratą nepaprasta charakterizuoti – jis truputį tinka vieniems, truputį – kitiems. V. Gaidžio aiškinimu, kartais ryškaus bruožo neturėjimas gali virsti minusu, tačiau, pavyzdžiui, antrajame rinkimų ture tokiems kandidatams sekasi geriau.
Vis dėlto, pastebi sociologas, šiuo atveju konfrontacijos nėra, nors anksčiau rinkimuose kandidatai būdavo tarsi antipodai – pavyzdžiui, Algirdas Brazauskas prieš Vytautą Landsbergį.
V. Gaidžio teigimu, galimiems kandidatams, esantiems už trejetuko ribos, jau laikas būtų apie save pranešti, įsitvirtinti, siekti didesnio žinomumo ir to, kad žmonės apie juos pradėtų galvoti kaip apie kandidatus į prezidentus.
G. Nausėda kol kas turi vienintelį minusą
Kas galėtų pakišti koją šiuo metu apklausose pirmaujančiam G. Nausėdai? „Šiuo metu jis pirmas, tikrai atrodytų, kad viską turi, yra išsilavinęs, nuosaikus, mokantis kreiptis į žmones, gal kiti labiau supranta paprastus žmones, tačiau jis nėra pasipūtęs, taigi turi savybių rinkinį, kuris leistų jam atstovauti Lietuvos žmonėms. Su juo kol kas nėra susieta konfliktinių situacijų, nebent paskui kažką žurnalistai atkas. Kol kas vienintelis minusas tas, kad jis iš bankų sistemos“, – apie G. Nausėdą kalbėjo sociologas.
Čia pat jis pastebi, kad šiuo metu bankų reitingai neblogi, o juodasis periodas, kada bankrutavo du bankai ir pasitikėjimas sistema krito, jau praeityje. Be to, visų bankų patarėjai gerai matomi, žurnalistų kviečiami į laidas.
V. Gaidžiui susidaro įspūdis, kad artėjančiuose rinkimuose bus mažiau protesto balsų nei būdavo anksčiau. Štai 2002 m. į prezidentus kandidatavo 17 asmenų, o 4 vietą, aplenkęs daug nusipelniusių politikų, užėmė humoristas Vytautas Šerėnas. Tai buvo akivaizdus noras įkąsti elitui ir pasijuokti.
Sociologas atkreipia dėmesį, kad tai tik visuomenės nuomonės apklausa. Tačiau kandidatams reikės partijų paramos, o konservatorių paramos greičiausiai reikėtų ir G. Nausėdai, ir partiečiams I. Šimonytei, V. Ušackui, Ž. Pavilioniui. O paramą greičiausiai gaus tik vienas jų.
Sociologas pastebi, kad apie artėjančius prezidento rinkimus pradėta kalbėti likus dvejiems metams iki rinkimų. Į tai reagavo ir apklausas rengiantys sociologai, o to nebuvo turbūt nuo 2002 m. „Po ilgos pertraukos vėl didžiulis susidomėjimas rinkimais ir labai gerai, kad politikos fiesta vėl atėjo į Lietuvą. Malonu ir tai, kad nėra žiauraus susipriešinimo, pamazgų pylimo“, – kalbėjo V. Gaidys.
Rinkėjai nori nepartinio?
„Kaip matome, visi trys minimi kandidatai nėra partijų nariai, akivaizdu, kad Lietuvos žmonės prezidento poste vėl nori matyti nepartinį kandidatą. Kuris iš trijų būtų geriausias variantas matysis iš to, kuris iš jų kandidatuos, nes tikrai nebūčiau tikra, kad šie visi trys potencialūs kandidatai taps realiais kandidatais“, – sakė strateginės komunikacijos konsultantė Orijana Mašalė.
O. Mašalės teigimu, per daugybę metų G. Nausėda susikūrė ekonomikos eksperto reputaciją, matomas kaip nuosaikus, neblogą humoro jausmą turintis žmogus. Natūralu, kad tai žmones patraukia, ypatingai tuos, kurie atsikandę politinių partijų atstovų.
Tuo metu S. Skvernelis, sako ji, turi ryžtingą tvirtos rankos politiką, kas neretai matyti jo retorikoje. Kaip rodo įvairios nuomonių apklausos, žmonės nori vadovo, kuris imtų ir išspręstų įvairiausias valstybės problemas. „Panašaus tipo ir V. Matijošaitis, kuris jau savo darbais parodo, kad Kaune geba tvarkytis. Jis deklaruoja, kad labiau ne politikas, o ūkininkas, žmogus, kuris sprendžia miesto ir jo gyventojų problemas, tas žmonėms irgi imponuoja“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistė.
Taigi, sako ji, minimos pavardės stebinti neturėtų – kiekvienas kandidatas turi stiprių pliusų. O. Mašalė pastebi, kad visi trys minimi kandidatai jau yra žinomi, tad jiems nėra reikalo skubėti paskelbti apie kandidatavimą. „Tuo metu tam žmogui, kuris ketina kandidatuoti ir nėra taip žinomas, sakyčiau, pasirodyti ne tik naudinga, bet ir būtina, kad jo vardas irgi kuo ilgiau suktųsi viešojoje erdvėje“, – teigė pašnekovė.
R. Lopata: kol kas tai tik spekuliacijos
Tuo metu politologas R. Lopata ironizuoja, kad klausimas apie galimus kandidatus į prezidentus kvailas tiek pat kiek apie didžiausią įtaką gyvenime padariusią knygą. „Nė vienas iš nepasakė, kad einąs, tai kaipgi mes galime svarstyti šansus tų, kurie nepareiškė“, – sakė R. Lopata.
R. Lopatos teigimu, visos diskusijos apie galimus kandidatus tėra spekuliacijos. „Kitaip tariant, mes dabar renkame žmogų, kuris net nenori būti, galima ir taip pasakyti. (…) Apklausos rodo, kad visi jie gali turėti šansų, procentai nieko nereiškia“, – kalbėjo R. Lopata.
Politologo aiškinimu, šiais laikais nesvarbu, kada paskelbiama apie kandidatavimą rinkimuose. „Šiais laikais kovos metodai tokie, kad nesvarbu, kada pareikši. Įsivaizduokite, rinkimų kampanija prasidėjo, ar galvojate, kad tie, kurie dar nepareiškė, nedėlioja? Man tai neatrodo labai svarbu, ypatingai visuomenėje, kurioje gyvename“, – sakė jis.
Tačiau R. Lopatai neatrodo, kad rinkimų kampanija šįkart prasidėjo anksčiau. „Pavyzdžiui, Valdas Adamkus dar nebuvo antrą kartą tapęs prezidentu, o jau buvo kalbama, kas jį pakeis, minima D. Grybauskaitės kandidatūra“, – prisiminė politologas.
Primename, kad prezidento rinkimai numatomi 2019 m. gegužę. Pagal naujausią DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio 11–19 dienomis atliktą apklausą, jei rinkimai į prezidentus vyktų artimiausią sekmadienį, už G. Nausėdą balsuotų 15,6 proc. apklaustųjų.
Antroje ir trečioje vietoje tuomet liko S. Skvernelis (11,3 proc.) ir V. Matijošaitis (10,9 proc. apklaustųjų). Už jų rikiuojasi populiarumą išsaugojusi socialdemokratė V. Blinkevičiūtė (7,7 proc.) ir parlamentaras N. Puteikis (5,5 proc.).
Daugiau naujienų skaitykite čia.
