Seniausiame Lietuvoje S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome kelioms savaitėms nutilo lėktuvų motorų gausmas. Čia pradėti kilimo-tūpimo tako remonto darbai, kurie taps dar didesnių pokyčių pradžia.
Tarpukario Lietuvos aviacijos simboliu laikomas aerodromas kelia ambicingą tikslą tapti vienu moderniausių Baltijos šalyse.
Šiuo metu kelininkai remontuoja 1130 metrų ilgio ir 50 m pločio kilimo-tūpimo taką. Senoji asfalto danga čia buvo paklota dar sovietmečiu ir nuo paskutinio atnaujinimo skaičiavo jau ketvirtą dešimtmetį.
„Tai didelis ir reikšmingas įvykis ne vien Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Čia bus geriausias bendrosios aviacijos aerodromas šalyje, kuris tikrai išsiskirs ir Baltijos šalyse. Žinoma, su didžiaisiais tarptautiniais aerodromais šiuo atveju mes nesilyginame. Aleksote galės kilti ir tūpti nuo vienviečio lėktuvėlio iki 20 vietų orlaivio“, – pasakojo S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorius Vytas Skučas.
Balandžio pabaigoje prasidėję dabai turėtų būti baigti iki gegužės 10-osios. Iškart po to numatyta aerodromą vėl atidaryti lėktuvams ir atnaujinti jų skrydžius. Pakilimo tako remontas reiškia kur kas didesnių darbų pradžią. Pasak V. Skučo, 2B kategorijos, kitaip dar vadinamos biznio klasės aerodromas Aleksote jau greitai galės pilnavertiškai sutikti nedideliais lėktuvais atskrendančius turistus iš svetur.
Pasak V. Skučo, ateityje aerodromas bus vis labiau naudojamas visuomenės reikmėms, organizuojant daugiau pramogų kauniečiams ir miesto svečiams. Pietinėje teritorijos dalyje planuojama vystyti komercinę aviaciją, plėtoti aviaturizmo paslaugas, mokomuosius bei sportinius skrydžius. Čia numatyta įkurti aviakempingą, modernų kuro sandėlį ir kilimo-tūpimo tako apšvietimą.
Tuo tarpu šiaurinėje aerodromo dalyje bus atidaryta Broniaus Oškinio vardo vaikų aviacijos mokykla. Čia veiks vaikų ir jaunimo užimtumo centrai, kur užsiėmimų ras net patys mažiausieji. Jiems numatytos aitvarų dirbtuvės, o vyresnieji auklėtiniai mokysis tikrosios aviacijos pagrindų – veiks aviamodelių, parasparnių ir skraidyklių pilotavimo mokymai. Taip pat planuojama įrengti parašiutinio nusileidimo zoną. Pasak aerodromo vadovo, erdvės užteks tiek švietėjiškoms veikloms, tiek ir socialiniams projektams.
„Tarpukariu tai buvo tikras aviacijos lopšys. Turime saugoti ir puoselėti šią istorinę atmintį. Galbūt jo pietuose pirmuosius žingsnius pradėję žengti jaunieji aviatoriai ilgainiui pereis į kitą pusę ir taps tikrais pilotais. Esu tikras, kad dabartines permainas finansavusi Kauno miesto savivaldybė čia įžvelgia didžiulį potencialą“, – sakė V. Skučas.
Užpernai šimtmečio sukaktį minėjęs S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas įtrauktas į Europos įdomiausių atskristi aerodromų sąrašą. Jis laikomas vienu seniausių Europoje. Sezono metu per dieną čia leidžiasi ir kyla po kelis šimtus lėktuvų.
S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas iki 1987 m. buvo pagrindinis civilinis Kauno oro uostas. Visa oro uosto teritorija priklausė Sovietų kariuomenės sraigtasparnių pulkui. Civilinė aviacija kilimo-tūpimo taku naudojosi iki 1987 metų, vėliau oro uostas buvo perkeltas į Karmėlavą. Nuo to laiko nebuvo atliekami jokie sudėtingesni kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos darbai.
