Miesto taryba buvo negailestinga Kauno mokykloms ir trims įstaigoms nesuteikė gimnazijos vardo. Tai reiškia, jog vyriausiųjų klasių mokiniai turi ieškotis naujo prieglobsčio. Kai kurie rajonai iš vis nebeturės mokyklų, kuriose mokiniai galėtų įgyti vidurinį išsilavinimą.
Šiandienos tarybos posėdyje daugiausiai diskusijų sukėlė mokyklų reformų klausimas. Bene valandą šiuo klausimu diskutavę politikai pasidavė Švietimo ministerijos spaudimui ir priėmė sprendimą, kuriuo nepatenkintos Kauno mokyklų bendruomenės.
„Kas bus kaltas, jei po kelių metų moksleiviai negaus atestato? Yra įstatymas ir jo reikia laikytis, o ne tas, kas ateina su plakatais, yra teisus“, – replikavo vicemeras Povilas Mačiulis.
Valdančiųjų neįtikino nei opozicijos pasisakymai, nei mokyklų bendruomenių lūkesčiai. Politikai tikino, jog pertvarkos vyksta nuolat, todėl visada bus nepatenkintų.
„Yra tik formalumas, kad dvi mokyklos yra vienoje seniūnijoje. Dainavos rajonas tankiai apgyvendintas ir jame yra daug vaikų“, – kviesdama kolegas balsuoti, kad J. Urbšio mokykla gautų gimnazijos vardą sakė Loreta Kudarienė.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau skelbė, jog po reformos viena didžiausių Kauno mokyklų – J. Urbšio katalikiška vidurinė mokykla, po švietimo reformos nebuvo akredituota kaip ilgoji gimnazija, tad teks atsisveikinti su 11-12 klasių mokiniais. Šiai mokyklai neleista tapti ilgąją gimnazija, nes netoliese yra „Vyturio“ vidurinė mokykla, kuriai nuskilo išlaikyti vyriausius mokinius. O pasak Švietimo skyriaus darbuotojų, dvi gimnazijos taip arti viena kitos negali būti.
Dar blogesnė situacija tapo Vilijampolės ir Šančių rajonuose. Taryba pritarė, jog šiuose rajonuose mokyklos taptų pagrindinėmis, nes gimnazijoms neva per mažai mokinių. Kitus mokslo metus mokiniai turės važinėti į kitus miesto rajonus ir ten lankyti gimnazijas, jei jie nori įgyti aukštąjį išsilavinimą.
„Ačiū, kad grįžtame į gūdžius laikus ir Vilijampolė yra ne rajonas, o kaimas, kur vaikai gali mokintis tik iki 10-os klasės“, – posėdyje ironizavo V. Gudėnas.
