Gimusi Kauno inteligentų šeimoje, dalį savo gyvenimo tremtinė, gydytoja Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987) praleido Šilalės rajono Laukuvoje miestelyje. Neseniai buvo kapitaliai sutvarkytas ir muziejui pritaikytas namas, kuriame Dalia gyveno. Rugsėjo 30 d. šiame name duris atvėrė muziejus. Rūpinimasi juo nuo šiol perima Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Muziejaus ekspozicija lankytojus supažindina su D. Grinkevičiūtės gyvenimo, pasakoja apie buvusių namo savininkų tremtinių Milių šeimą. Taip pat lankytojams pasakojama Dalios bendražygės ir globėjos Laukuvoje, mokytojos Aldonos Šulskytės gyvenimą bei jųdviejų draugystę. Muziejaus ekspozicijoje pristatoma Laukuvos istorija, neatsiejama nuo žymių šio krašto žmonių biografijų. Name dalinai atkurti autentiški interjerų fragmentai, panaudoti asmeniniai daiktai ir subtiliai integruoti naujai kuriami autoriniai artefaktai.
Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta į Jakutiją, bet 1949 m. Daliai pavyko pabėgti ir grįžti į Lietuvą. Į knygą nugulę lietuvių tremtinių kančių liudijimai – vienas ryškiausių tremties literatūros kūrinių.
Pirmasis šių atsiminimų variantas buvo parašytas 1949–1950 m., nelegaliai grįžus iš tremties į Lietuvą. Atsiminimai liko nebaigti. Autorė užkasė juos stiklainyje savo namų sode. Vėliau, negalėdama jų surasti, ėmė rašyti iš naujo.1974 m. autorė memuarus slapta perdavė Sovietų Sąjungos disidentams ir, patekę į užsienį, jie 1979 m. Paryžiuje buvo pirmą kartą išspausdinti. „Prie Laptevų jūros“ publikavimui disidentiniame leidinyje tarpininkavo garsieji disidentai Andrejus Sacharovas ir Jelena Bonner. 1980 m. prisiminimai buvo publikuoti ir JAV lietuvių spaudoje.
Tremtinės atsiminimai nesudūlėjo ir nenugulė užmarštyje, o tapo įspėjimu ir įpareigojimu mums visiems nepailsti ir nepasiduoti. 2021 m. šie prisiminimai buvo įtraukti į UNESCO nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Taip pat žurnalas „TheCalvert“ įrašė anglišką vertimą į 100 reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių sąrašą. Šis kūrinys yra išverstas į šešiolika užsienio kalbų ir plačiai žinomas visame pasaulyje. Lietuvoje Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai pirmą kartą išspausdinti jau po jos mirties 1988 m.
