Vasaros saulėgrįža, prasidėsianti jau šią savaitę, bus palydėta gražiu reiškiniu danguje – taip vadinamu braškiniu Mėnuliu arba rožine pilnatimi.
Vasaros saulėgrįža, kasmet vykstanti birželio 21-22 dienomis, šiemet sutampa su pilnaties fazės pradžia ir Mėnulio pasirodymu virš horizonto. Įdomu tai, kad kuo arčiau saulėgrįžos datos yra pilnaties pasirodymo data, tuo žemiau, t. y. tuo arčiau horizonto yra Mėnulis.
Tai labai ryškus vizualinis efektas – kadangi Saulė šiuo metu pakyla aukščiausiai virš horizonto, o Mėnulis – žemiausiai.
Kalendoriaus day.lt duomenimis, pilnatis prasidės birželio 20 dieną. Remiantis dangaus reiškinių stebėjimo programa „Stellarium“, pilnatis virš horizonto geriausiai matysis birželio 21-22-ios naktimis, Saulei visiškai nusileidus, apie vidurnaktį ir dar porą valandų po jo, žvelgiant pietų kryptimi. Pilnatį stebėti bus galima ir kitomis naktimis – pilnaties fazė tęsis iki birželio 27-osios.
Braškiniu šis Mėnulis pavadintas remiantis Amerikos indėnų folkloru – tuo metu sunokdavo laukinės braškės, rašo timeanddate.com. Šis Mėnulis dar vadinamas uogų prinokimo, žydinčiu, karštuoju Mėnuliu, kukurūzų Mėnuliu. Taip pat arklio, rožiniu, gėlių, sodinimo, midaus Mėnuliu.
Mėnulis palei horizontą gali atrodyti didesnis: kodėl?
Kodėl Mėnulis, būdamas palei horizontą, atrodo didesnis, o pakilęs aukščiau – sumažėja? Ir kodėl palei horizontą Mėnulis būna raudonesnis nei aukščiau danguje? Kaip anksčiau portalui Delfi teigė VU astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė, Mėnulio, o taip pat ir Saulės, dydžio pokytis yra tik optinė iliuzija ir ji turi savo pavadinimą – Ponzo iliuzija.
„Mūsų smegenys lygina Mėnulio dydį su medžių, namų ar kitų objektų dydžiu horizonte. Smegenims atrodo, kad horizontas yra toliau nei dangus, todėl sukuria mums didesnio Mėnulio iliuziją. Nors iš tiesų Mėnulio dydis nesikeičia.
Raudonesnis Mėnulis ties horizontu, kaip ir Saulė, atrodo todėl, kad taip šviesą atspindi ore esančios dulkelės – išfiltruoja dalį mėlyno spektro, todėl šviesa atrodo raudonesnė. O konkrečiai ties horizontu šį efektą stipresnį matome todėl, kad Mėnulio atspindėta šviesa praeina storenį atmosferos sluoksnį, nei tuomet, kai Mėnulis yra mums virš galvos. Taigi, pakeliui šviesa sutinka daugiau dulkelių, kurios išfiltruoja daugiau mėlynos šviesos“, – teigė astrofizikė R. Minkevičiūtė.
Kas yra saulėgrįža?
Remiantis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateiktais duomenimis, saulėgrįža – tai momentas, kai Saulės skritulio centras pereina per ekliptikos vasaros saulėgrįžos tašką, esantį toliausiai į šiaurę nuo dangaus pusiaujo, arba žiemos saulėgrįžos tašką, esantį toliausiai į pietus.
Vasaros saulėgrįžos dieną (birželio 21-22 dienomis) Žemės šiaurės pusrutulyje naktis trumpiausia – prasideda astronominė vasara, žiemos saulėgrįžos dieną (gruodžio 22, rečiau 21) naktis ilgiausia – prasideda astronominė žiema; pietų pusrutulyje – viskas atvirkščiai.
Kokie orai bus artimiausiomis dienomis?
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis, penktadienį lietaus nenumatoma. Vėjas vakarinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 8–13, pajūryje 14–16, dieną 22–27, pajūryje apie 20 laipsnių šilumos. Šeštadienio rytą ir dieną vietomis, didesnė tikimybė pietvakariniuose rajonuose, trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas naktį silpnas, dieną rytinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 10–15, dieną 23–28 laipsniai šilumos.
Taigi, mėnulio ir kitų dangaus kūnų stebėjimui orai turėtų būti palankūs. „The Sky Live“ praneša, kad Mėnulis nuo Žemės birželio 20-22 dienomis bus nutolęs apie 390 tūkst. kilometrų. Taigi, kiek toliau nei yra vidutinis nuotolis, kuris siekia apie 384 tūkst. km.
Todėl taip vadinamos superpilnaties – itin didelio ir ryškaus Mėnulio – tikėtis nereikėtų. Nepaisant to, dangaus reiškinių vaizdai artimiausiomis ir gražiausiomis vasaros naktimis žada būti nuostabūs.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
