Antradienį Finansų ministerija visuomenei pristatė planą, iš kur būtų galima paimti pinigų papildomam šalies gynybos finansavimui. Vienas iš pasiūlymų – papildomai didinti akcizus degalams.
Kai kurie ekonomistai suskaičiavo, kad priėmus ministerijos siūlomus pakeitimus, degalinėse litras skirtingų degalų brangs iki 16,3 centų už litrą.
Kiek pinigų tikisi ir kam juos išleistų
Kaip jau skelbta, vienas iš Finansų ministerijos siūlymų yra degalams taikomų akcizų papildomas didinimas.
Teikdama Seimui svarstyti įstatymų projektus, Vyriausybė prašo tai daryti skubos tvarka. Mat norima, kad pakeitimai įsigaliotų jau nuo kitų metų pradžios.
Ministrų kabinetas prašo skubaus svarstymo atsižvelgdama į tai, kad „susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms dėl geopolitinės situacijos teikiamais įstatymų projektais siekiama užtikrinti svarbius visuomenės interesus, t. y. kaupti valstybės piniginius išteklius papildomam krašto apsaugos finansavimui <...>“.
Jis esą reikalingas lietuvių karių divizijos pajėgumui išvystyti, ginkluotei, technikai ir amunicijai įsigyti, karinei infrastruktūrai sukurti. Taip pat Vokietijos NATO brigados infrastruktūrai sukurti, kontrmobilumo priemonėms, skirtoms kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms, karinės infrastruktūros pritaikymui ir kitiems gynybos tikslams.
Vyriausybė tikisi, kad padidinus akcizus degalams, papildomai bus surinkta apie 126 mln. eurų per metus. Tai būtų beveik ketvirtadalis Krašto apsaugos ministerijos įvardytų papildomo finansavimo poreikių.
Kiek pabrangtų dyzelis ir benzinas
Sprendžiant iš ministerijos registruotų įstatymų projektų, planuojama papildomai apmokestinti visus degalus – tiek dyzeliną (ir žymėtą), tiek benziną, tiek dujas. Taip pat kitą iškastinį kurą – anglis, durpes.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir be naujausių pakeitimų, pagal jau priimtą ir galiojantį įstatymą, akcizai nuo kitų metų didės. Tad su Finansų ministerijos naujais pasiūlymais degalų brangimas bus didesnis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas įspėja, kad dėl abiejų akcizų didinimų kainų pokyčiai būtų „dideli“.
„Priminsiu, kad jau anksčiau Seimas buvo patvirtinęs CO2 dedamosios atsiradimą nuo kitų metų, todėl kas siūloma dabar, tai prie tos dedamosios dar pridėti papildomai 4,8 ct/l benzinui ir 5,2 ct/l dyzelinui. O ūkininkams CO2 dedamosios nėra, bet atsirastų 5 ct/l saugumo dedamoji.
Ir jeigu pokyčiai būtų priimti Seime, kitąmet galutinė benzino kaina didėtų 8,7 ct/l., dyzelino – 16,3 ct/l“, – skaičiavo ekonomistas.
Kadangi toks kainų pokytis yra didelis ir lemtų apie 0,5 proc. bendros infliacijos, T. Povilauskas gana skeptiškai vertina jo priėmimo galimybes.
„Sėkmės valdžiai juos parduodant visuomenei net ir įvertinus tai, kad dalis tų papildomų lėšų eitų gynybos finansavimui“, – kiek ironizavo ekonomistas.
Iš tiesų, jei litras dyzelio brangtų 16,3 cento, tai, pvz., užpilti 50 l automobilio baką jau kitąmet kainuotų 8 eurais daugiau.
Degalinių atstovai nepatenkinti
Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vadovas sako, kad Finansų ministerijos pasiūlymai dėl degalų akcizo didinimo esą apsunkina investuotojų planus Lietuvoje.
„Pagrindiniai atvažiuojančių investuoti į Lietuvą kritikuojami dalykai yra nestabilūs įstatymai, nestabili ekonominė situacija ir panašiai. Dabar, jei buvo numatyta nuo pernai, kad akcizų dydis bus toks ir toks, žmogus, pasiskaičiavęs investuoti Lietuvoje, turi skaičiuoti iš naujo ir jis dar nežino, kas laukia toliau. Todėl, kad labai išaugo logistiniai kaštai“, – LRT radijui trečiadienį sakė LDS vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
Jo teigimu, šiemet jau pradėta vykdyti degalų akcizų didinimo programa iki 2030-ųjų, pagal kurią didinami ne tik akcizai, bet ir CO2 emisijų mokesčiai. Pasak degalinių tinklų atstovo, jau dabar akcizai Lietuvoje didesni nei daugelyje kitų Europos valstybių, degalų kainos šalyje nekonkurencingos.
Anot V. Šukio, didesnis akcizas atsilieps ir kitų prekių, pavyzdžiui, maisto produktų, kainoms.
Tikisi paramos Seime
Ministerijos pateiktoms pataisoms dar turės pritarti Seimas. Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi valdančiosios koalicijos partnerių paramos baziniams ministerijos pasiūlymams papildomam gynybos finansavimui – didesniems pelno bei akcizų mokesčiams.
Jos teigimu, dėl šių papildomų lėšų gynybai šaltinių valdančiojoje koalicijoje preliminariai jau buvo sutarta.
„Tiems baziniams pasiūlymams – pelno mokesčio keitimui ir akcizų keitimui – turėtų būti koalicijos partnerių parama. Matyt, diskutuoti dėl atskirų smulkmenų dar galime, bet iš esmės sutarimas buvo. Tai, man atrodo, duoda pagrindą tikėtis, kad galime tokį sprendimą priimti“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Tokiems pasiūlymams koalicijos partnerių preliminarus pritarimas buvo rastas“, – pridūrė ministrė.
Jos teigimu, pelno mokesčio didinimas 1 procentiniu punktu Lietuvos konkurencingumui didelės įtakos neturės, alkoholio ir tabako akcizų didinimui galėtų būti pritarta, nes „tai yra žalingų įpročių mažinimo linkme nukreipti pasiūlymai“, o kuro akcizų kėlimas susijęs su žaliojo kurso įgyvendinimu.
„Turbūt visi mokesčių pasiūlymai nedžiugina, bet jeigu norime surinkti papildomas pajamas, reikia ieškoti visgi tokių sprendimų, kurie ne tik sulaukia palaikymo, bet ir, matyt, turi tam tikrą logiką“, – teigė G. Skaistė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
