Sprendimas skųsti teismo verdiktą, kuriuo Kauno savivaldybė įpareigota suderinti LGBTQ+ bendruomenės eitynes Laisvės alėja papiktino šio renginio organizatorius. Tokį sprendimą jie vadino apgailėtinu, minėjo, kad Kaunas nevertas būti Europos kultūros sostine. Kauno savivaldybė pozicijos nekeičia bei tikina, kad tokios eitynės sukeltų grėsmę žmonėms, užsimenama apie riaušėmis pasibaigusį mitingą prie Seimo.
Savivaldybės atsisakymą teismas pripažino antikonstituciniu
Pirmąją pergalę prieš Kauno savivaldybę „Kaunas Pride“ organizatoriai šventė liepos 30 d., kai jų skundą išnagrinėjęs regionų apygardos administracinis teismas sprendimu įpareigojo savivaldybę iki 2021 m. rugsėjo 1 d. 11 val. suderinti eitynių maršrutą Laisvės alėja. Teismas nurodė, kad eitynės turėtų vykti rugsėjo 4 d. nuo 12 val. iki 15 val., o jų dalyviai rinktųsi Nepriklausomybės aikštėje (prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, žygiuotų iki Laisvės alėjos 99 pastato ir apsisukę grįžtų atgal.
Teismas taip pat konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, atsisakiusi suderinti eitynes Laisvės alėja, pažeidė jų organizatorių konstitucinę teisę į taikų susirinkimą.
Apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikusi Kauno savivaldybė su teismo sprendimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad seksualinių mažumų atstovų eitynės keltų grėsmę.
„Nepritariame sprendimui leisti eitynių Laisvės alėjoje, nes teismas neatsižvelgė į policijos pateiktą ekspertinę nuomonę. Buvo aiškiai įvardyta, kad renginys Laisvės alėjoje yra nesaugus. Jokia kita alternatyvi ekspertinė nuomonė teismui nebuvo pateikta. Savivaldybė siekė ir tebesiekia ne uždrausti organizuoti eitynes, o kaip tik užtikrinti, kad jų metu būtų užtikrintas visų asmenų saugumas“, – teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Eitynės sukeltų nepatogumų kavinėms ir restoranams ?
Pasak savivaldybės atstovo, Laisvės alėjoje dar nėra baigti visi remonto darbai, tebešalinami defektai. LGBTQ+ atstovų žygis, P. Kero teigimu, taip pat trukdytų čia veikiančioms kavinėms bei restoranams.
„Teismas neatsižvelgė į tai, kad Laisvės alėjoje išsiplėtė lauko kavinių terasų plotai. Tai reiškia, kad savivaldybė turėtų laikinai, kol vyks eitynės, neleisti kavinių ir restoranų savininkams plėsti lauko kavinių terasų plotų. Toks veiklos suvaržymas dabartiniu metu, kuomet po pandemijos nemaža dalis maitinimo paslaugų sektoriaus atstovų susiduria su finansiniais sunkumais, neproporcingai suvaržytų trečiųjų asmenų teises.
Sprendimu teismas sutrumpino eitynių laiką nuo 12 val. iki 15 val., tačiau bet kokiu atveju tai atneštų žalos verslui ir ją turėtų atlyginti draudimus įvedęs subjektas arba kiti asmenys, nors teisės aktuose tokia kompensavimo tvarka nėra numatyta“, – komentare teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. Keras.
Minėjo ir riaušėmis pasibaigusią Seimo apsiaustį
Grėsmę žmonėms, kurią galėtų sukelti pirmąją kartą miesto istorijoje vyksiančios seksualinių mažumų eitynės „Kaunas Pride“ savivaldybės atstovas lygina su riaušėmis pasibaigusia Seimo apsiaustimi.
„Nuspėjamą grėsmę kitų žmonių gerbūviui ir saugumui puikiausiai įrodo visai neseniai Vilniuje vykusio mitingo padariniai, kuomet po taikaus susirinkimo kilusios riaušės baigėsi tuo, jog ligoninėje atsidūrė 18 policijos pareigūnų, o sulaikytųjų skaičius siekė apie 40 asmenų.
Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo įvertinti gebėjimą užtikrinti visų eitynių dalyvių saugumą, o esant labai tikėtinoms grėsmėms, tokių eitynių maršruto nederinti“, – sprendimą skųsti teismo verdiktą komentavo P. Keras.
Savivaldybės sprendimą vadina apgailėtinu
LGBTQ+ bendruomenės akcijos „Kaunas Pride“ viena organizatorių Viktorija Kolbešnikova Kauno savivaldybės sprendimą skųsti jai nepalankų teismo sprendimą vadino apgailėtinu bei sakė tikinti, kad šis skundas bus atmestas.
„Manome, kad Kauno savivaldybė parodė savo tikrąjį veidą, manome, kad jų sprendimas skųsti yra visiškai apgailėtinas.
Kauno savivaldybė tik parodė, kad ji visiškai nėra pasiruošusi būti šiuolaikine Europos kultūros sostine, o verčiau – trinkelių sostine. Tai rodo, kad ji savo miestiečiams nenori suteikti jokio saugumo, leisti LGBT bendruomenei būti išgirstai.
Ypač šiuo laikotarpiu, kada vyksta susidūrimai su „Šeimų maršu“, kada ypatingai nesaugu mes tikimės palankaus teismo sprendimo ir pažadame, kad rugsėjo 4 dieną LGBT bendruomenės balsas bus vienaip ar kitaip išgirstas“, – portalui „Delfi“ sakė V. Kolbešnikova.
Daugiau šia tema
Bandoma priešintis tam, kas visiškai nepavojinga
Pirmųjų Kauno istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynių organizatoriams atstovaujantis advokato padėjėjas Aivaras Žilvinskas savivaldybės sprendimą pasinaudoti teise pateikti skundą vadina tikėtinu žingsniu, tuo pat metu liudijančiu Kauno vadovų nusistatymą prie seksualinių mažumų atstovus dabartinių įvykių kontekste.
„Toks veiksmas atrodo labai nesolidžiai, nes tai Lietuvą pastatė į vieną gretą su nedemokratiškomis valstybėmis, jų klubu. Iš tikrųjų, tai garbės nedaro nei miestui, nei valstybei“, – sakė advokato padėjėjas A. Žilvinskas.
Teisininkas stebėjosi, kad trukdoma įvykti taikiam renginiui, kai nuolaidžiaujama kitiems, jo vertinimu, nesankcionuotiems bei smurtiniams.
„O čia yra daromas taikus renginys, kuris nesusijęs nei su smurtu, nei su kokia antikonstitucine veikla. Tai tiesiog nepageidavimas matyti dalį savo piliečių, o tuo pačiu metu toleruojami smurtiniai, nesankcionuoti, galbūt net kvaili ar kitokie susibūrimai ten, kurie jie kelia realias grėsmes visuomenei ir jos vieningumui.
Čia bandoma priešintis tam, kas yra visiškai nepavojinga. O tai – apgailėtinas požiūris į savo piliečius“, – sakė advokato padėjėjas A. Žilvinskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
