Kur apgyvendinti pabėgėlius, kaip juos sėkmingai integruoti ir kaip jų atvykimui paruošti kauniečių bendruomenę – šiuos klausimus sprendžianti speciali Kauno miesto savivaldybės darbo grupė jau turi pirmuosius atsakymus.
„Kauno miesto savivaldybė į pabėgėlių integracijos klausimą žiūri labai atsakingai. Turimus išteklius kreipsime į tris pagrindines veiklas: pabėgėlių priėmimą, jų integraciją ir darbą su miesto bendruomene. Svarbu suvokti, kad pačiai bendruomenei tai bus nauji iššūkiai“, – tvirtino Kauno miesto tarybos narė Rasa Šnapštienė.
Rengia integracijos modelį
Pasak Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos Marijos Vyšniauskienės, pabėgėlius planuojama apgyvendinti išnuomotuose butuose. Nuomos išlaidos bus padengtos iš Europos sąjungos lėšų.
„Šiuo metu ruošiame pabėgėlių integracijos modelį Kaune. Mieste yra tikrai nemažai laisvų butų, kuriuos kauniečiai galėtų išnuomoti pabėgėliams. Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar turi patvirtinti nuomos įkainius“ , – teigė savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė.
„Visų pirma peržiūrime esamą sistemą: kaip pasiruošę švietimo, paslaugų sektoriai, galimi pabėgėlių kuratoriai. Labai svarbu užtikrinti, jog tiek verslo struktūros, tiek nevyriausybinės organizacijos būtų visiškai pasirengusios teikti savo paslaugas. Mūsų tikslas nustatyti, kokie yra mūsų pajėgumai, kokių veiksmų turime imtis priimant pabėgėlius. Ypatingą dėmesį skirsime miesto bendruomenėms, kad jos nebijotų pabėgėlių. Kaunas visuomet buvo atviras miestas, kasmet čia studijuoja tūkstančiai studentų iš viso pasaulio“, – pabrėžė visuomeninė mero patarėja Irena Segalovičienė.
Svarbiausia – bendradarbiauti
Anot miesto tarybos narės R. Šnapštienės, tarpinstitucinis bendradarbiavimas bus kertinis akmuo – Nevyriausybinis sektorius, „Caritas“, Lietuvos Raudonasis kryžius, verslas bei bendruomenės turės sutelkti jėgas.
„Jeigu atvažiuos šeimos, akivaizdu, kad bus reikalingas ne tik būstas, bet ir darželis ar mokykla. Todėl mes bendradarbiausime su švietimo įstaigomis, kurios galėtų priimti pabėgėlių vaikus. Vaikai greitai adaptuojasi ir išmoksta kalbą“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas.
Pasak S. Šliažo, kitas ne mažiau svarbus klausimas – pabėgėlių įdarbinimas. Šiuo klausimu bendraujama su Lietuvos darbo biržos atstovais, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija.
Turi patirties
Kaunas jau turi patirties pabėgėlių priėmimo klausimuose. Prieš daugiau nei dešimtmetį Kaune apsigyveno apie 60 pabėgėlių iš Čečėnijos. Kauno miesto savivaldybė tąkart administravo būsto nuomą, o Lietuvos Raudonojo kryžiaus specialistai rūpinosi žmonių integracija.
Kaune šiuo metu gyvena apie 40 pabėgėlių, anksčiau atvykusių iš Čečėnijos, Afganistano ir Somalio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu yra paskelbusi integracijos centrų steigimo Lietuvoje konkursą. Integracijos centrus numatyta steigti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius.
