Girionių turistinis parkas vilioja praeivius ne tik miško takeliais, kurie vingiuoja per kalnus, bet taip pat ir prieigomis prie Kauno marių. Čia atsiveria nuostabi vandens pratybė, kur tolumoje išnyra Pažaislio bokštai ir Kauno HES apšvietimai. Šioje vietoje kiekvienas gali atrasti ryšį su gamta ir smagiai praleisti laiką.
Girionių dendrologinę vertę turintis parkas – valstybės saugomas parkas į pietryčius nuo Kauno, ties Kauno miesto ir rajono riba, šalia Girionių. Parkas veši Nemuno slėnio kairiajame krante, bei vaizdingoje, dambų ir slėnių išraižytoje viršutinėje terasoje, buvusių Raguolių ir Pakalniškių kaimų žemėse.
Miesto teritorijoje yra tik nedidelė dalis – apie 0,5 ha šio parko, o visas parkas siekia 104,45 ha. Tai didžiausias pokario metais įveistas ir vienas jauniausių parkų Lietuvoje. Jo 104,4 ha plotas (o kartu su Raguolių pušynu, kuris tvarkomas kaip parkas, beveik 250 ha) sąlyginai skirstomas į dvi dalis: miško parką, kuriame vyrauja savaiminių rūšių medžiai ir krūmai, bei dendrologinį parką, kuriame auga daugiau kaip 250 rūšių bei formų medžiai ir krūmai.
Dėl ypatingo reljefo ir dėl to, kad netoli yra Kauno marios, parkas įgauna išskirtinę estetinę vertę, todėl jame yra puikios sąlygos tiek rekreacinei, tiek pažintinei ir visuomenės ekologinio ugdymo veiklai. Įrengtas Girionių parko mokomasis-pažintinis takas, vedantis geologų įvertinto Girionių erozinio kalvyno nuokalnėmis ir įkalnėmis. Priešingoje kelio Vaišvydava–Girionys–Žiegždriai pusėje įsikūręs Dubravos arboretumas.
Parko teritorijoje yra Pakalniškių piliakalnis, o taip pat Pirmojo pasaulinio karo liekana – Vaišvydavos blindažas. Kalvų ir kalvelių viršutinėse dalyse dar išlikę Antrojo pasaulinio karo metais iškastų apkasų duobės.
