Čia pat kovas. Ar jo pradžia mums atneš tikrąjį pavasarį, sakyti anksti. Kažkodėl vis iš galvos neišeina tai, kad žiema neišnaudojo savo galių ir galimybių. Atsargi nuojauta ne tik mums, bet ir gyvūnams bei augalams šnibžda neskubėti.
Tikriausiai jie išgirs šiuos perspėjimus ir nesivers per galvą ieškodami pavasario. Gamtoje proto daugiau nei mūsų pasaulyje. Tačiau ir mes turime žinoti, kad skubėti nėra ko. Ateis pavasaris, tada net pranešti apie jį nereikės – visi matysime jo virsmą.
Vasario galo orai būtų puikiai tikę sniegui tirpdyti. Jo nėra, todėl orai, bent keletu laipsniu šiltesni nei įprastai tokiu metu, geriausiai tinka ardyti ledą ir ploninti įšalo sluoksnį.
Ledas gūra. Kuršių mariose, jo laukuose, juoduoja didžiausios properšos. Upės nusimeta savo šarvus. Dabar tikėtinos ledų sangrūdos, kurios gali kelti pavojų ar bent nepatogumų paupių gyventojams.
Tiesa, didžiojo ledonešio nelaukiama, nes nakties vėsa ir dienos saulelė mažina vandens tekėjimą iš pašalių. Ežerų ledas dar tvirtas. Nors pakraščiuose, šaltiniuotose vietose, pratakiuose ežeruose kaip Žeimenėje, geriau jo tvirtumo nebandyti.
Į ežerų properšas sugrįžo gulbės, laukiai, klykuolės, didieji dančiasnapiai. Ežerų pakraščiuose net ir dieną šmirinėja kanadinės audinės. Į jų pasaulį ateina vestuvių nuotaika, todėl žvėriukai pamiršta atsargumą.
Kanadinė audinė – iš Šiaurės Amerikos kilusi invazinė rūšis, kuri per mažiau kaip šimtą metų Europoje nustelbė, išstūmė ir ekologiškai agresyvia veikla sunaikino vietinę rūšį – europinę audinę. Neliko europinės audinės ir Lietuvoje.
O štai kanadinė gyvuoja puikiai. Ji gerai plaukia, nardo, gali lipti į medžius, atklysti į sodybas. Ji labai plėšri. Paukščių kolonijose pjaunanti, naikinanti ne tiek, kiek jai reikia, bet tiek, kiek gali papjauti. Ten, kur gyvena audinės, paukščių gausos nesitikėk. Kanadines audines galima naikinti visus metus. Tačiau ar visi medžiotojai tą prisimena?
Prieš porą savaičių pasirodė pirmieji paukščiai keliautojai. Dabar juos regime ir girdime, tačiau didelio srauto dar nėra. Prieš akis – Šv. Kazimieras, Kaziukas. O po jo turėtų praplyšti šiluma, kviečianti visus į pavasarį. Tikėkime, kad taip ir bus.
Tačiau, jeigu gamta pasirinks kitokį pavasario scenarijų, turėsime ir su juo sutikti. Gal ir gerai taip. Liks laiko inkilams sukalti, gandrų lizdams sutvarkyti ir medeliams sode nubaltinti, šiukšlėms surinkti. Pavasarį pasitikti turėtume atlikę visus šiuos darbus.
Daugiau informacijos apie orus rasite čia.
Selemonas Paltanavičius
