Dešiniajame Neries krante, ties santaka su Nemunu, nelegaliai supiltas pylimas pakeitė natūralią upės vagą. Dėl to kasmet šioje vietoje kaupiasi ledai ir didėja potvynio grėsmė. Bendrovė, kuri supylė gruntą ir kuriai priklauso ši teritorija Brastos gatvėje, įpareigojimo išardyti iškyšulį neįvykdė. Dėl to kreiptasi į teismą, kuris įpareigotų verslininkus pašalinti dirbtinį pylimą.
„Dėl neteisėtų statybų pakreipta natūrali upės vaga. Dėl to kasmet susidaro ledų sangrūdos, kyla potvynio pavojus. Be to, kairiajame krante įrengti dviračių, pėsčiųjų takai, atsiveria panorama nuo Kauno pilies tiesiai į gelžbetoninę krantinę, kuri darko vaizdą ir tikrai nepuošia miesto”, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Savavališkos statybos
Prieš daugiau nei penkerius metus bendrovė UAB „Domus firma” dešiniajame Neries krante, ties santaka su Nemunu, planavo įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, statyti namus. Ruošdamiesi statyboms, verslininkai pradėjo šioje teritorijoje kelti grunto aukštį.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai 2009 m. pabaigoje bendrovei surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, kad statytojai savavališkai vykdo krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbus. Jie neturėjo statybos leidimo ar supaprastinto statinio projekto Neries upės kranto apsaugos zonoje ir juostoje.
„Verslininkams skyrėme baudą už pakrantės apsaugos juostos režimo pažeidimą. 20 metrų pločio juosta nuo Neries yra saugoma teritorija. Joje negalima formuoti pylimų, tiesti kelių, važinėti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis”, – teigė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius.
Už savavališkai supiltą pylimą bendrovei taip pat buvo skirta bauda. Gruntas buvo savavališkai nuo kranto perstumtas arčiau upės, užtiestas geoplėvele, ant viršaus sudėtos gelžbetoninės plokštės. Aplinkosaugininkai pareikalavo visa tai panaikinti. To nepadarius, verslininkams buvo skirta dar viena bauda.
„Buvome bendrovę įpareigoję išardyti statinį, tačiau jie reikalavimo neįvykdė. Šiuo metu kreipėmės į teismą dėl bendrovės įpareigojimo įvykdymo”, – teigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėja Neringa Joneliūnaitė.
Pakeitė upės vagą
Pasak Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininko Vytauto Jokšo, atsiradus šiam pylimui natūrali upės vaga buvo pakeista, o upės srovė atsimuša į dirbtinai suformuotą lanką. Dėl to ledų sangrūda susidaro ne santakoje, o būtent šalia dirbtinai supilto iškyšulio. Esant tokiai situacijai, didėja tikimybė, jog pavasarį upė patvins. Pasak specialistų, reikia kuo skubiau atkurti natūralų upės vagos plotį.
„Pirmą kartą su šia problema susidūrėme 2010 m., kuomet buvo vienas didžiausių potvynių Kaune. Atlikome tyrimus, analizavome situaciją ir nustatėme, jog viena iš pagrindinių problemų, dėl ko kyla potvynis – suformuotas iškyšulys ir šalia esanti sala. Upės plotis šioje vietoje dirbtinai sumažintas daugiau nei 2 kartus. Šioje vietoje formuojasi ledų sangrūdos, kurių net Nemuno vandens lygio svyravimas nepajėgia pralaužti. Ledas šioje vietoje yra tarsi užrakintas”, – teigė V. Jokšas.
Teismas: statybos savavališkos
Verslininkai nesutiko su jiems surašytu savavališkos statybos aktu ir kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Bendrovės nuomone, surašyti aktai buvo neteisėti, nes jie jokių statybos darbų dar nevykdė, tik sandėliavo ir nuo galimo išplovimo saugojo suvežtą gruntą.
Kauno apygardos administracinis teismas atmetė bendrovės skundą kaip nepagrįstą ir pripažino, jog išrašytas aktas dėl savavališkos statybos galioja. Bendrovė šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Aukštesnės instancijos teismas, kurio nutartis neskundžiama, netenkino bendrovės apeliacinio skundo ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
