Lietuva ketina į rinką paleisti naftos produktų atsargų

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narėms trečiadienį nusprendus savanoriškai į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos atsargų, Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat ruošiasi patiekti dalį savo nacionalinių kuro rezervų.

Kaip teigiama bendrame valstybių pareiškime, taip norima suvaldyti augančias kuro kainas, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

„Lietuva, Latvija ir Estija neatidėliotinai kitu žingsniu priiminės nacionalinius sprendimus dėl naftos produktų atsargų išleidimo į rinką (nustatant kiekius, laikotarpius ir kitus reikalingus parametrus) siekiant kiek įmanoma didesnio teigiamo poveikio tiek rinkai, tiek vartotojams ir efektyvios dabartinės kurų kainų kilimo situacijos suvaldymo“, – po TEA sprendimo išplatintame ministerijos pranešime cituojamas bendras ministrų pareiškimas.

„Tikimasi, kad koordinuotas rezervinių kuro atsargų išleidimas sumažins kuro kainų augimą – tai yra svarbiausias trumpalaikis tikslas, kuriam turi būti neatidėliotinai panaudojamos visos tinkamos priemonės“, – teigiama jame.

TEA trečiadienį pranešė, kad jos šalys narės iš savo atsargų atlaisvins 400 mln. barelių naftos, siekdamos sušvelninti Artimųjų Rytų karo poveikį, o tai bus didžiausias kada nors įvykdytas toks atsargų panaudojimas.

Ministerijos teigimu, Lietuvos ministras Žygimantas Vaičiūnas kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis sutarė, jog Baltijos šalys koordinuotai išleis dalį rezervinių kuro atsargų, taip prisidėdamos prie TEA pastangų.

Pasak Lietuvos premjerės Ingos Ruginienės, Baltijos šalys sprendimą palaiko bei ketina prisijungti prie bendrų veiksmų, siekiant „kiek įmanoma sumažinti (kuro – BNS) kainų spaudimą gyventojams ir verslui“.

„Veikiame koordinuotai su regiono partneriais ir tarptautinėmis institucijomis, kad būtų panaudotos visos priemonės rinkai stabilizuoti“, – feisbuke rašė I. Ruginienė.

Anot ministerijos, TEA narės, kolektyviai išleisdamos rezervus, siekia stabilizuoti pasaulines naftos rinkas ir valdyti tiekimo saugumo riziką, Iranui blokuojant šios žaliavos tiekimui itin svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, „Brent“ nafta buvo pabrangusi 28 proc. iki 118,73 JAV dolerio, kiek vėliau jos kaina nusistovėjo ties maždaug 90 dolerių.

Lietuvos energetikos agentūra pirmadienį skelbė, kad vidutinė benzino kaina per praėjusią savaitę pakilo 7,3 proc. arba 10,7 cento iki 1,58 euro už litrą, dyzelino – 17,6 proc. arba 28,9 cento iki 1,93 euro už litrą.

Ministerijos teigimu, nors kuro tiekimui Baltijos šalims rizikos nėra, karas Irane veikia pasaulio ekonomiką per staigiai augančias degalų kainas.

„Reiškiame solidarumą regionams, kuriuose energetinis saugumas yra tiesiogiai pažeistas ir kuriuose būtinos skubios priemonės nenutrūkstamam kuro tiekimui užtikrinti“, – teigiama pranešime.

Baltijos šalys taip pat pabrėžia, kad išleidžiant kuro rezervus tarptautinė bendruomenė taip pat turi siekti atkurti saugų naftos produktų tranzitą Hormūzo sąsiauriu. Juo keliauja maždaug penktadals visos pasaulio naftos.

„Tai turėtų apimti ir JAV inicijuotas laivybos draudimo bei karinių konvojų priemones, skirtas užtikrinti tanklaivių apsaugą ir saugų judėjimą šioje strategiškai jautrioje zonoje“, – pranešė ministerija.

TEA pranešimas paskelbtas po to, kai Didžiojo septyneto (G7) ekonomikų lyderiai vaizdo konferencijoje, kuriai pirmininkavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), aptarė plataus masto ekonomines JAV ir Izraelio karo su Iranu, trunkančio jau antrą savaitę, pasekmes.

Anksčiau trečiadienį Japonija, kurios strateginės naftos atsargos yra vienos didžiausių pasaulyje, ir Vokietija pranešė, kad pasinaudos savo naftos rezervais.

I. Ruginienė antradienį tikino, jog Vyriausybė ieškos būdų, kaip švelninti kuro kainų šuolio įtaką gyventojams.