Klasiokų Arvydo ir Pauliaus Tautvydo parodoje – ne tik naktinis, bet ir nykstantis Kaunas

Buvę klasiokai architektas, fotografas Arvydas Čiukšys ir architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis pristatė bendrą parodą „Kaunas fotografijose 3 (klasiokų paroda)“. Jose užfiksuotas žvilgsnis į Kauną dieną ir naktį, įamžinti dailieji Kauno medinukai, gamyklos, geležinkelio pervažos ir legendinės vietos, kurių jau nebėra: restoranas „Trys mergelės”, kavinė „Apuokas”, Kauno radijo gamyklos kiemas ir kt.

Paroda eksponuojama Kauno fotografijos galerijoje.

Parodos autoriai kartu mokėsi Kauno „Žiburio” vidurinėje mokykloje A. Šančiuose, kuri 2019 m. užvėrė duris. Abu gyveno netoliese: Arvydas – A. Šančiuose, o Paulius Tautvydas – Gričiupyje. Tiesa, besimokydami jie nebuvo artimi draugai, tačiau baigus studijas keliai vėl susikirto dėl fotografijos, o galiausiai užgimė ir paroda.

„Gyvenom 3-4 km vienas nuo kito, po mokyklos mūsų keliai išsiskyrė. Kai studijavau architektūrą, gavau užduotį nufotografuoti tarpukario interjerą, parašiau architektūrą puikiai išmanančiam Pauliui, kad padėtų. Taip vėl ėmėm bendrauti, eidavom kartu fotografuoti Panemunės, Šančių. Mus vienijo architektūra ir fotografija”, – kalbėjo A. Čiukšys.

Architektūros istorikas, architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis Kauną fotografuoja nuo 2006 metų, o architektas ir fotografas Arvydas Čiukšys – nuo 2018-ųjų. P. T. Laurinaičiui tai pirmoji paroda, o A. Čiukšiui – jau trečioji. Arvydas 2019 m. pristatė pirmąją personalinę parodą „Pasivaikščiojimai po Kauną“, o 2022-aisiais – parodą „Never sleeps”.

P. T. Laurinaitis miestą fiksuoja kaip dokumentuotojas – įamžina namus, gamyklas, įvairias erdves. Jis pamėgo naktinę fotografiją ir parodoje atskleidžia sutemų apgaubtą miestą. Architektūrologui artimos fotografo Antano Ingelevičiaus nuotraukos, kuriose matyti nefasadinis XX a. 3 deš. Kaunas.

„Iš tarpukario turime daugybę nuotraukų su įspūdingomis Kauno panoramomis, Senamiesčiu, Laisvės alėja, reprezentatyviomis Žaliakalnio gatvėmis, o kitą, nefasadinę Kauno pusę mažai kas fiksavo. Mane pasąmoningai trauka link tų vietų”, – atskleidė P. T. Laurinaitis.

A. Čiukšys įamžinimo vertą kadrą pastebi vaikštinėdamas gatvėmis arba važinėdamas dviračiu. Jis kuria savotišką miesto metraštį ir siekia užfiksuoti, kaip stipriai keičiasi miestas, nyksta medinė architektūra bei atkreipia dėmesį į architektūros paveldo išsaugojimą.

„Man itin įdomu ir svarbu fiksuoti Kauno medinę architektūrą, nes jos sparčiai mažėja. Pagrindinėje parodos nuotraukoje įamžintas namas praėjus vos mėnesiui po nufotografavimo jau nebeturėjo apvalaus lango, dabar ten įkomponuotas rytietiškas motyvas. A. Smetonos alėjoje nufotografuotas rausvas namas dabar jau yra mėlynos spalvos. Viskas sparčiai keičiasi”, – pabrėžė A. Čiukšys.

Dalies parodoje „Kaunas fotografijose 3 (klasiokų paroda)“ įamžintų pastatų jau nebėra. Miestas sparčiai keičia savo veidą.

„Per dvidešimt metų apie 20 proc. fiksuotų pastatų jau nebeliko arba jie radikaliai pasikeitė. Labai didelis miesto pokytis įvyko senąsias natrio lempas pakeitus į LED apšvietimą, dabar šviesa sterili, balta, mažiau ir paslaptingos atmosferos. Pakito ir Vilniaus gatvės grindinys, kurį matome pro langą. Grindinio rekonstrukcija buvo pakankamai blogai išspręsta, tos siūlės iš silikono padarytos... Gaila, kad XX a. 4 deš. grindinys taip persimainė”, – apgailestavo architektūrologas P. T. Laurinaitis.

Kitas pašnekovas jam pritarė: „Kaunas labai stipriai kinta: nuo žemės paviršiaus nušluojami medinukai, perstatomi pastatai. Nebeliko „Trijų mergelių” restorano, „Apuoko“ kavinės, o Kauno radijo gamyklos kieme atsirado loftai. Parodoje užfiksuota ir „Respublikos” viešbučio griūtis, Laisvės alėjoje jau seniai matytas legendinis muzikantas Medis bei kiti”, – sakė fotografas A. Čiukšys.

P. T. Laurinaitis parodai daugiausia pateikė naktį darytų nuotraukų. Pasak jo, fotografavimas naktį stipriai skiriasi nuo fotografavimo dieną.

„Naktinis fotografavimas reikalauja daug laiko sąnaudų, tąnakt beveik nemiegi. Naktį Kaune irgi vyksta gyvenimas: kažkas dirba naktinėse pamainose, gamyklose, kažkas valo sniegą su valymo mašinomis, kažkas vairuoja taksi ir pan. Dieninį miestą pažįstame, o naktį jis tampa kitokiu, atsiveria visai kiti akcentai, dažniausia, dėl apšvietimo. Man žavu, kad naktinėje fotografijoje tamsūs, neapšviesti, tarsi paslėpti elementai tampa mažomis mįslėmis”, – teigė P. T. Laurinaitis.

A. Čiukšys jam antrino, mat prieš kelerius metus pristatė ekspoziciją „Never sleeps” apie naktinį Kauną. Ten jis įamžino namus, rusenančias šviesas languose, gatvių žibintus, automobilius – naktinio miesto veikėjus.

Abu miesto fiksuotojai tikino, kad fotografavimas jiems teikia džiaugsmą, tad tuo užsiima neskubėdami, leisdami akims pastebėti unikalius miesto akcentus.

„Fotografija yra labai gera meditacijos forma. Beje, esu fotografavęs spaudžiant minus 24 laipsniams ir 4 val. nakties. Būna, stovi nušalęs visas galūnes ir galvoji: ar verta? Bet pamatai rezultatus ir konstatuoji, kad tikrai buvo verta! Miestą labai svarbu suprasti ir per kasdieniškumą, per paprastus elementus, kurie mums ilgainiui pasakoja viso miesto istoriją, pvz., pramoniniuose rajonuose vyksta daug ekonominės veiklos – tai svarbi kasdienė miesto gyvenimo dalis, ji irgi reprezentacinė, tik mažai kas ją fotografuoja. Po kurio laiko šios nuotraukos taps istoriniu dokumentu", – neabejoja P. T. Laurinaitis.

Parodos kuratorius Donatas Stankevičius pažymėjo, kad šiedu miesto fiksuotojai puikiai vienas kitą papildo. „Kuriate tikrą fotografiją, jokių filtrų, nepolitikuojate. Jūs puikiai vienas kitą papildote. Paroda yra vientisas darinys, jei nežiūri į autorių pavardes, sunku ir atpažinti, kuris nufotografavo. Beje, šį parodų ciklą tęsiame ir ieškome archyvų – fotografijose įamžinto Kauno, tad kviečiame atsiliepti fotografus!”, – ragino D. Stankevičius.

Paroda „Kaunas fotografijose 3 (klasiokų paroda)“ veiks iki gegužės 24 d.