Ministras: kainų lubos degalams – blogas sprendimas, užsitęsus konfliktui būtų peržiūrimi akcizai

Premjerei Ingai Ruginienei teigiant, kad degalų kainų lubos galėtų būti viena iš priemonių sumažinti kuro kainų augimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad toks sprendimas būtų blogas ir netoliaregiškas. Jis užsiminė apie galimybę mažinti akcizus kurui, jei konfliktas Irane užsitęs.

„Kokios gali būti kainų lubos laisvoje rinkoje? Kaina kyla pasaulinėse rinkose, yra kuro gamintojai, kurie turi uždirbti (pelno – BNS) maržą, kuro pardavėjai, tai kokios čia lubos gali būti? Jeigu valstybė subsidijuos šitą (kainų augimą – BNS), tai tada galima, bet tai yra labai trumpalaikis sprendimas ir netoliaregiškas. Tai būtų labai blogas sprendimas“, – antradienį Briuselyje žurnalistams sakė finansų ministras.

Reaguodamos į karo Irane sukeltas naftos kainas, Vengrijos ir Kroatijos vyriausybės pirmadienį pranešė nuo antradienio nustatančios kainų „lubas“ degalinėms.

K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad situacija naftos rinkoje greitai keičiasi ir nereikėtų skubėti su sprendimais.

„Visų pirma nereikia skubėti. Dabar jau nafta yra šiek tiek atpigusi nuo to pasiekto piko. Išties ta kaina labai dinamiška ir labai greitai keičiasi. Skubėti su tokiais sprendimais nereikėtų“, – kalbėjo ministras.

Anot ministro, jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų, o naftos ir dujų kainos išliktų aukštos, būtų svarstoma mažinti akcizus kurui, ypač sektoriams, kurie priklausomi nuo iškastinio kuro.

„Jeigu tai būtų ilgalaikė tendencija ir kuras būtų toks brangus, tai tada mes pasirengę peržiūrėti akcizus ir žiūrėti, kaip sumažinti naftą ypatingai tiems sektoriams, kurie labai stipriai priklausomi nuo iškastinio kuro naudojimo“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat sakė, kad Konkurencijos taryba galėtų aktyviau stebėti, ar degalų kainų kilimas degalinėse yra pagrįstas.

Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė antradienį teigė, kad degalų kainų lubos Lietuvoje yra viena iš svarstytinų priemonių, siekiant sušvelninti kainų augimą. Apie tai ji žadėjo kalbėtis su K. Vaitiekūnu.

Tuo metu paklausta, ar sutiktų, jog trumpalaikė išeitis galėtų būti rezervų panaudojimas, premjerė sakė, jog Finansų ministerijai pavesta „sudėlioti įvairias alternatyvas“.

Apytiksliais Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl naftos kainų šuolio šiemet metinė infliacija galėtų būti keliomis dešimtosiomis procento didesnė.

„Prognozuojame, kad kelios dešimtosios procento galėtų prisidėti prie mūsų ankstesnių prognozių. Jeigu prognozavome 3,2 proc., tai dabar galime prognozuoti 3,5 proc.“, – sakė ministras.

Lietuvos energetikos agentūra pirmadienį skelbė, kad vidutinė benzino kaina per praėjusią savaitę pakilo 7,3 proc. arba 10,7 cento iki 1,58 euro už litrą, dyzelino – 17,6 proc. arba 28,9 cento iki 1,93 euro už litrą.

Savaitės pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo pašokusi iki 118,73 JAV dolerio, o antradienio rytą laikosi ties maždaug 90 JAV dolerių riba.

Kaip rašė BNS, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad įvedamos lubos benzinui ir dyzelinui, kurios bus taikomos tik Vengrijoje registruotiems automobiliams. Konkrečių kainų jis nenurodė.

Tuo metu Kroatija dyzelino kainas ribos iki 1,55 euro už litrą, taip išvengiant numatomo kainų kilimo iki 1,72 euro. O maksimali benzino kaina sieks 1,50 euro už litrą, o ne 1,55 euro, kaip prognozuojama.