Kuro prekybininkai: kainų augimas jaučiamas kasdien

Dėl Artimuosiuose Rytuose besitęsiančio karinio konflikto augant naftos kainoms, kuro prekybininkai Lietuvoje sako, kad degalų kainų augimas nėra didelis, bet stebimas kasdien.

Lietuviškų degalinių sąjungos, jungiančios 16 degalinių, vykdomasis direktorius Vidas Šukys BNS teigė, kad prieš įvykius Irane litras degalų brango 10 centų, paskui po 4-5 centus kasdien. Jis neabejoja, kad kainos kils, tik neaišku, kiek.

„Kainos ir kils. Dabar atakuojamas pats naftingiausias pasaulio regionas. Tokios situacijos dar mes nematėme“, – BNS tvirtino jis.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pastarąją savaitę benzinas Lietuvoje brango 0,9 proc., o dyzelinas – 1,6 procento. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas sako, kad toks brangimas nėra ženklus.

„Tai nėra ženklus didėjimas, nes sezoniškumas gali lemti panašų kainų svyravimą“, – BNS sakė jis.

Pasak E. Cicėno, degalinėse kainos skiriasi dėl skirtingų priežasčių: „Ne vienodą kiekį turėjo anksčiau užsipirktų degalų. Vieni išsipardavė anksčiau, kiti vėliau, tai tos kainos ne visur vienodai ir kyla, bet faktas, kad jos kils, nes mažmenininkai degalus jau perka brangiau.“

Be to, pasak jo, mažmeninė degalų rinka Lietuvoje yra pakankamai konkurencinga – daug prekeivių, skirtingos kainodaros.

E. Cicėnas sako, kad jeigu konfliktas nesibaigs per keturias ar penkias savaites, galima tikėtis naftos brangimo ir iki 100 ar 120 JAV dolerių už barelį.

„Jeigu taip viskas ir nurims, susitvarkys, kaina aukščiau nekils, o laikui bėgant ir įvertinant tai, kad visgi turim dabar ateinantį šiltąjį sezoną Europoje, šiauriniam pusrutulyje, greičiausia kainos pradės važiuoti žemyn“, – svarstė jis.

V. Šukio teigimu, kuro kainos auga ir dėl atsiradusio didesnio galimo jų poreikio rinkoje, ir dėl nežinomybės.

„Dabar naftos gavybos teritorijose (nedirbama – BNS), kur dėti naftą? Ji bėga, ją reikia kažkur sandėliuoti. O jeigu nėra kur sandėliuoti, jeigu tanklaiviai stovi kitoje pusėje, negali pasikrauti. Čia dar viena problema“, – sakė jis.

Ekspertai pastebi, kad šiuo metu degalų kainų šuolis yra švelnesnis nei buvo prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje.

„Ukraina net ne naftinis regionas, o kainų politika buvo tada absoliučiai nesuvokiama sveiku protu. Tada naftos kaina pakilo iki 120 dolerių už barelį, o dabar 82-83 eurus pasiekė“, – svarstė V. Šukys.

E. Cicėno teigimu, dėl Ukrainos karo degalų kainos kilo, nes iš karto daug šalių atsisakė rusiškos naftos: „Vienas šaltinis užsidaro, tai smarkiai padidėja poreikis gaut iš kitų. Tada keičia logistiką, žodžiu, tiesiog išsikreipia pasiūlos ir paklausos balansas ir ta kaina, natūralu, kad šoka į viršų“.

V. Šukys įsitikinęs, kad ir naftos, ir degalų kainų pokyčius lems tai, kaip vystysis konfliktas Persijos įlankoje, kokios bus šalių reakcijos: „Negalime nuspėti visų pusių veiksmų, kurie gali įvesti konflikto regione dar didesnę ar mažesnę destrukciją“.

V. Šukys nesutinka, kad dėl išaugusių degalų kainų kaltos tik degalinės, juos branginančios žaibiškai.

„Degalinės neturi didelių talpyklų. Jeigu yra 10–20 tūkst. litrų viena talpykla, tai čia yra smulkmena. Ir jeigu šiandien nusipirkau iš gamyklos, per parą ir galiu parduoti tą 20 tonų, rytoj pirksiu iš naujo ir jau mokėsiu kitą kainą“, – sakė jis.

Pasak jo, didelių rezervų degalinėms neapsimoka turėti: „Jos kainuoja brangiai. Galų gale nusipirkau degalų turėdamas didelę talpyklą, užsipildžiau visą, 50 tonų, o rytoj kaina nukris. Tai tektų į minusą tą 50 tonų prekiauti?“

Lietuvoje augant degalų kainoms, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė kreipėsi į Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Konkurencijos tarybą ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, prašydama paaiškinti kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus.

Ji prašo atsakyti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą šalies mažmeninėje rinkoje, kokią dalį šiuo metu parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos, kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje paprastai reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose, ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.

Vidutinė dyzelino kaina per praėjusią savaitę Lietuvoje augo 1,6 proc. iki 1,64 euro už litrą, benzino – 0,9 proc. iki 1,47 euro už litrą.

Degalinių tinkluose benzino kainos svyravo nuo 1,37 iki 1,63 euro už litrą, dyzelino – nuo 1,54 iki 1,78 euro už litrą.